Žemgrobio etiketės nenusiplėšė

Už tai, kad šią žemę jis aptvėrė mūrine dviejų aukštų tvora, pirmos instancijos teismas birželį R. Cibauskui skyrė 579 eurų baudą. Klaipėdos apygardos teismas šią baudą paliko. Jei R. Cibauskas ir toliau negriaus tvoros, o atsakingos institucijos elgsis principingai, jis gali ir toliau būti baudžiamas piniginėmis baudomis arba atskiru ieškiniu inicijuojami tvoros griovimo darbai.

Norėjo pirkti be aukciono

Teismus dėl šalia jo sklypo uostamiesčio Dailidžių gatvėje esančios valstybinės žemės pradėjo pats R. Cibauskas. Verslininkas, tada dar būdamas ir miesto Tarybos nariu, apskundė 2012-ųjų sausį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti.

Prasidėjus teismui NŽT taip pat teigė, kad R. Cibausko pageidaujamas žemės plotas neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracija R. Cibausko skundą irgi prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė akcentavo, kad jei R. Cibauskui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvą valstybinę žemę be aukciono, tai būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną.

2013-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos administracinis teismas verslininko skundą atmetė kaip nepagrįstą. R. Cibauskas nepasidavė ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame irgi nieko nepešė.

Išvengė atvesdinimo

R. Cibauskui galutinai pralaimėjus teismus dėl gretimo sklypo pirkimo ne aukciono būdu NŽT pernai spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas +siekia apie 8,34 a.

2014 m. spalio 23 d. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Verslininkui tvoros taip ir nenugriovus, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pastarasis buvo nurodęs pareigūnams net atvesdinti R. Cibauską, bet jis šios nemalonios procedūros išvengė išvykdamas į darbinę komandiruotę.

Šiaip ne taip pavykus išnagrinėti bylą šis pirmos instancijos teismas pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė daugiau nei 2 m aukščio mūrinę tvorą, taip užimdamas apie 8,34 aro valstybinės žemės, ir birželio 19 d. skyrė 579 eurų baudą. Tačiau R. Cibauskas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Apeliantas tikino, kad žemesnis teismas neturėjo teisės pratęsti nuobaudos skyrimo termino iki metų, taip pat tvirtino, jog nėra "tyčios sąmoningai ir savavališkai užimti valstybei priklausantį žemės sklypą, kadangi valstybei priklausantis žemės sklypas sutvarkytas ir aptvertas remiantis 2003 m. vasario 17 d. infrastruktūros plėtojimo sutartimi su Klaipėdos miesto savivaldybe, o sklypo aptvėrimo tvora faktas nepatvirtina savavališko valstybinės žemės užėmimo, kadangi tvora priskiriama prie nesudėtingų statinių".

Visgi tokie terminai Klaipėdos apygardos tesimo neįtikino. Jis rugsėjo 4 d. nutartimi R. Cibausko skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Kas toliau?

Pasak NŽT atstovų, jei baudą palieka galioti ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas, paprastai praėjus kuriam laikui po tokio sprendimo tikrinama, ar nubaustasis nebedaro pažeidimo - t. y. nugriauna tvorą. Jei tai nepadaryta - per teismus gali būti skirta jau didesnė bauda (iki 1 158 eurų).

Jei ir tai nepadeda, arba NŽT, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl priverstinio tvoros nugriovimo ir pasisavintos žemės atlaisvinimo.

Kaip toliau ketina elgtis R. Cibauskas, sužinoti nepavyko - į žurnalisto skambučius jis keletą dienų tradiciškai neatsakė ir neperskambino.