Visuomenininkų sodinamų pušelių nepriima Klaipėdos žemė?

Trejus metus Klaipėdą buvo apėmusi pušų sodinimo manija. Šiemet pavasarį jomis apsodinti uostamiesčio jau niekas nežadėjo. Ne todėl, kad iš pernai prie Mogiliovo gatvės pasodintų daugiau kaip 2 000 pušelių liko tik viena kita, nes daugelis jų buvo nupjautos kaip žolė. Šiemet tokia akcija nevyko dėl rinkimų, idant organizatoriai nebūtų apkaltinti politikavimu. Tačiau nepaisant visų nesėkmių idėja apsodinti Klaipėdą pušimis nemirė. Jas ir vėl žadama sodinti šiemet rudenį.

Susidaro įspūdis, kad Klaipėdos mieste vieni pušeles sodina, leidžia tam pinigus, o kiti jas tiesiog nušienauja. Atrodytų, niekas pušelių bet kur be suderinimo su uostamiesčio Savivaldybe nesodina. Bet sklido kalbos, esą jos buvo pasodintos net mokyklos stadione.

Neseniai į redakciją skambinusi klaipėdietė Tatjana mano, kad nereikia be reikalo švaistyti pinigų toms pušelėms, kurios paskui nupjaunamos. Ji siūlo Mogiliovo gatvės gale, toje vietoje, kur pernai buvo sodintos pušelės ir neprigijo, įrengti kad ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Pernai pušelių sodinimo Klaipėdoje akcija virto vos ne detektyvu ir, ko gero, ilgam įgavo politinį atspalvį. Klaipėdiečiai dar prisimena skambų posakį, kad "Pušys Klaipėdai" gyvuos tol, kol uostamiestyje nebus pasodinta 50 tūkst. pušų.

Išsiskyrė idėjos šalininkų keliai

Pernai balandį uostamiestyje visuomenininkai medžius sodino net dviejose vietose. Vadovaujami vilniečio, akcijos "Pušys Klaipėdai" sumanytojo, VšĮ Rekreacinių projektų vystymas ir priežiūra" vadovo, vizualinių komunikacijų specialisto Pauliaus Zavišos žmonės sodino pušeles Mogiliovo g. rajone, o LCC studento, Amerikos lietuvio Jono Preisaičio suburti entuziastai - ąžuolus prie LCC. P. Zavišai nepavyko įtikinti šio studento, kad Lietuvoje viskas brangiai kainuoja, ir užpernai dirbę kartu 2018-aisiais jie išsiskyrė. J. Preisaitis netikėjo, kad per dvejus metus, iš žmonių surinkus daugiau kaip 18 tūkst. eurų nebuvo galima pasodinti nė vieno medelio.

LIKUČIAI. Iš daugiau kaip 2 000 pernai pasodintų pušelių, kol kas pavyko aptikti tik 14 prie L. Stulpino progimnazijos.

Savo akcijai "Pušys Klaipėdai" P. Zaviša 2016-2017 metais prašė žmonių pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio į savo įmonės sąskaitą. Sodinukams pirkti neskirta nė vieno euro. Medeliai, likę po retinimo, buvo gauti iš Neringos nemokamai, pinigai išleisti įrankiams, degalams, priemonėms ir kt. 2017-aisiais šalia LCC takelių ir laukuose vykdant akciją per dvi dienas buvo pasodinta apie 800 pušelių. Tačiau visi medeliai nudžiuvo, išskyrus vieną pušelę, o laukuose juos kažkas tiesiog nušienavo. Užtat pernai J. Preisaičio vadovaujami entuziastai atsiskyrė nuo tos akcijos ir sodino ąžuolus, nupirktus iš Kretingos miškų urėdijos.

Nepaisant nesėkmės 2017-aisiais, pernai P. Zaviša irgi organizavo pušelių sodinimą, nes, pasak jo, nesodinti negalėjo, antraip būtų atrodę, kad jis apgaudinėja žmones. Pernai pušelės buvo nupirktos ir atvežtos iš prie Alytaus esančios miškų urėdijos, kur jos specialiai auginamos tam, kad būtų persodintos. Deja, jų taip pat, kaip ir užpernai, galima sakyti, neliko.

Kodėl Klaipėda kratosi pušų

Pasak Klaipėdoje užaugusio P. Zavišos, pušys pasirinktos todėl, kad 2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atliktas aplinkos monitoringas. Specialistai teigė, kad uostamiesčiui lapuočių medžių nebereikia ir siūlė sodinti spygliuočius. Tas pats pasakyta ir atlikus tokį monitoringą 2016 metais.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet P. Zaviša tebesistebi, kad Klaipėdoje nesivadovaujama minėtu monitoringu. Jo versija: esą uostamiestyje sodinama daugiau lapuočių todėl, kad juos reikia genėti, sušluoti medžių lapus, ką daro ta pati įmonė, kuri ir sodina, o pušis sodinti nenaudinga. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino, kad ten, kur galima, Klaipėdoje sodinami ir visžaliai medžiai.

ĄŽUOLAI. Ne 50, bet prie LCC tvenkinio pasodintų ąžuoliukų radome.

Tuometinis Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas buvo įsitikinęs, kad "Pušys Klaipėdai" 2017-aisiais buvo politinė akcija. Tokios pačios nuomonės yra ir Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. A. Šulco manymu, jeigu P. Zaviša įkalbėtų ministrą pakeisti įsakymą dėl sodinamų medžių storio ir aukščio, būtų gerai.

"Su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika jau esame kalbėję ir apie tai, kodėl nesilaikoma monitoringo išvadų ir toliau Klaipėdoje sodinami lapuočiai", - sakė K. Zaviša ir pridūrė, kad pušis ruošiamasi sodinti rudenį.

Paklaustas, kodėl Klaipėdoje jam nesiseka su pušimis, akcijos "Pušys Klaipėdai" sumanytojas atsakė: "Miesto valdžios žmonės įtaria, kad čia yra Ramūno Karbauskio projektas, tad gali kilti pavojus jų valdžiai, nes aš priklausiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Jie visur, kur tik gali, mane blokuoja. Politika trukdė nuo pat pradžių. Ne kartą esu sakęs, kad jeigu jie įtaria, kad aš bandau uždirbti iš viso šito, gali atskirai įgyvendinti apželdinimo projektus visiškai nedalyvaujant nei man, nei mano įmonėms, tiesiog skirti apželdinimo pinigų spygliuočiams medžiams."

Reikia prižiūrėti

Pasak Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, Klaipėdos miesto želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklėse teigiama, kad želdinius galima veisti tik suderinus su Savivaldybės administracija. Savivaldybės kraštovaizdžio architektas suderina schemą, pagal kurią visuomenininkai sodina. Specialistas patikrina, ar nėra ko nors planuojama toje teritorijoje daryti, ar ji nėra privati, ar nėra inžinerinių tinklų ir t. t. Jeigu jie žino, kur sodins, belieka tik suderinti, o entuziastai, prašantys, kad Savivaldybė jiems surastų plotą, rašo prašymą.

Pasak R. Jievaitienės, labai dažnai, kai visuomenininkai išgirsta, kokie yra reikalavimai sodinukams, patvirtinti aplinkos ministro įsakymu, daugelis jų atsisako idėjos. Pavyzdžiui, sodinama pušis turi būti apie 1,5 m aukščio. Lapuočiai medžiai vertinami pagal skersmenį - jie turi būti 3-4 centimetrų skersmens.

R. Jievaitienės teigimu, Mogiliovo g. gale, be jokio leidimo vos ne per savaitgalį atsirado pušys, kurios, ko gero, buvo nušienautos kaip žolė, nes per ją nesimatė sprindžio dydžio pušelių.

"Pas mus iš tikrųjų per mažai spygliuočių medžių. Mes už pušis ir eglutes. Jos Klaipėdoje auga, viskas gerai, bet pasodinus reikia prižiūrėti. Akcija baigiasi, ir viskas pamirštama. Net mūsų leidime sodinti želdinius yra įrašyta, kad trejus metus privalu juos prižiūrėti, kad tikrai prigytų", - sakė R. Jievaitienė ir pridūrė, kad P. Zaviša yra sakęs, kad kažkur medelyne yra auginami želdiniai, tad, galimas daiktas, kad medelius jis vėl sodins.

Kas nupjovė pušeles?

P. Zaviša teigia, kad pernai prie Mogiliovo gatvės buvo pasodinta daugiau kaip 2 000 pušelių. "Mes pasodinome, tada atvažiavo traktoriukas ir pradėjo jas šienauti. Tai darė UAB "Klaipėdos želdiniai" Savivaldybės nurodymu. Paskui jie pažadėjo tas pušis atsodinti, bet po kelių dienų nušienavo ir likusias. Pušelių yra likę prie "Varpo" gimnazijos ir Liudviko Stulpino progimnazijos, prie stadiono. Jos prigijo, nes jų su traktoriais niekas nepjovė. O visos didesnės pievos buvo nušienautos. Šiemet vėl sodinsime, bet tik rudenį, pavasarį neturėjau jėgų. Bet kuriuo atveju miestą valdę liberalai būtų apkaltinę mane politikavimu. Tiek, kiek galėsiu, sodinsiu pušis. Dabar tai jau vos ne principo reikalas. Gyvenime norisi ką nors nuveikti, aš darau tai, nes man patinka", - sakė P. Zaviša.

Jis teigia, kad pernai viskas su Savivaldybe buvo derinama. Tik tiek, kad Savivaldybė delsė atsakyti ilgiau nei 20 dienų, o vėliau atsakė taip, kad nieko nebuvo galima suprasti. Buvo nurodyta sodinti vienoje vietoje Mogiliovo g. pietinėje dalyje, bet pušelės buvo sodinamos ten kitose vietose, nes nebuvo jokios priežasties, dėl ko būtų buvę negalima sodinti. "Derinimas vyko, tik buvo vilkinamas", - aiškino P. Zaviša.

I. Šakalienė tvirtino, kad pievoje prie Mogiliovo g. Savivaldybės užsakymu šienauta nebuvo, nes ten neprižiūrima teritorija. "Ten sodinukai pasodinti savavališkai. Kai mes nuvažiavome pažiūrėti, tarp žolės pušelių nesimatė. Taip daryti tikrai negalima. Teritoriją reikėtų parinkti atsakingiau.

Reikėtų sodinti tokio dydžio sodinukus, kokio reikalaujama. Be to, juos reikėjo prižiūrėti. O ten jų niekas nelaistė. Jeigu bet ką sodina, toks ir rezultatas. Iniciatyva graži, bet rezultatų nėra", - sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė.

Sodino net mokyklos stadione?

Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jolanta Rimkienė pasakojo, jog pušelės Bandužių rajone buvusios pasodintos net vienos kažkurios mokyklos stadione. Pasak P. Zavišos, su mokyklomis viskas buvo suderinta, prisidėjo ir jų moksleiviai tvarkydami aplinką.

"Ne, stadione pušelių nebuvo pasodinta. Buvome sutarę su pušelių dovanotojais, kad leistų jas pasodinti palei taką, kad netrukdytų pjauti žolės. Turėjome daug rūpesčių spręsdami, kur sodinti jas, ką daryti, kad jų neišrautų gyventojai ar šuniukai neapdergtų. Mokyklai buvo dovanotos mažytės pušelės. Baiminomės, kad pjaunant žolę, visos bus nupjautos. Ir mes laistėme, ir gyventojai, prižiūrėjome, bet buvo sausra, liko kelios", - sakė "Varpo" gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė.

"Mums irgi prisodino tų pušelių nieko neklausę, bet ne stadione, kuris yra "Varpo" gimnazijos teritorijoje, o žaliame plote iš Lūžų gatvės pusės. Tik atėjusi rytą tai pamačiau", - pasakojo Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė.

Vėliau po ilgų diskusijų buvo pasirašyta progimnazijos ir VšĮ "Rekreacinių projektų vystymas ir piežiūra" sutartis. VšĮ įsipareigojo teikti savanorių pagalbą laistant sodinukus ir aprūpinti progimnaziją benzinine krūmapjove. Jos progimnazija taip ir negavo. Mokykla pasirūpino ir susmaigstė kuoliukus šalia pušelių. Deja, šiuo metu nėra nei pušelių, nei kuoliukų. Deja, iš visos tos daugybės liko tik 14 pušelių.

"Vasarą laistėme, saugojome, kad nebūtų nupjautos. Manome, kad pagrindinė priežastis, kodėl pušelės neprigijo - gyventojai vedžioja šunis, kurie šlapinasi prie jų", - sakė D. Čedavičienė.