Vis dažniau senukus karšina už jų turtą

Vis dėlto, anot teisininkų, šiandien tokia globos forma yra gan dažna, o jos nauda - abipusė. Globoti giminaičių neturintį senuką už šio būstą yra tarsi šiaudas jauniems asmenims bei šeimoms, o senyvo amžiaus žmogus už tai gauna reikiamo dėmesio ar kitokios naudos.

Prižiūrėtų ir gyventų kartu

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi klaipėdietė su prašymu padėti surasti dėmesio ir globos stokojantį senyvo amžiaus žmogų, kurį už gyvenimą kartu galėtų prižiūrėti ar net, liaudiškai tariant, nukaršinti.

"Kažin ar įmanoma rasti vienišą seną žmogų, kurį galėčiau prižiūrėti už tai, kad pas jį galėčiau nemokamai gyventi? Gaminčiau maistą, tvarkyčiau namus, skirčiau reikiamą dėmesį. O galbūt geranoriškas senukas vėliau man perleistų savo būstą", - teiravosi klaipėdietė.

Panašių skelbimų su pasiūlymu prižiūrėti, globoti ar netgi slaugyti senuką, o sykiu pas jį apsigyventi galima rasti ir internete.

"Tvarkinga, atsakinga 58 metų moteris, turinti patirties slaugoje, gali slaugyti močiutę, kartu su ja gyventi."

"52 metų moteris ieško darbo Klaipėdoje. Galiu prižiūrėti senutę, gyventi su ja kartu, dirbti ir uždirbti. Esu labai sąžininga, mandagi, paslaugi."

"Tvarkinga, rimta 45 m. moteris ieško slaugės darbo. Galiu prižiūrėti senyvo amžiaus žmogų, tai pat gyventi kartu, jeigu reikia."

"Galiu prižiūrėti senelius, negalinčius savimi pasirūpinti, galiu gyventi kartu, ruošti maistą, tvarkyti namus, turiu daugelio metų patirties."

Internete taip pat nemažai skelbimų, kad senukams prižiūrėti ieškomas žmogus, kuris gyventų kartu.

Siūlo nepasitikėti

Vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė nepataria internete ieškoti žmonių, besisiūlančių prižiūrėti ligotus ar senyvo amžiaus žmones. Verčiau apskritai nepasitikėti tokiais skelbimais, kadangi nėra jokios garantijos, kad senukui iš tiesų bus suteikta derama priežiūra.

"Jokios garantijos nėra, kad tai - ne sukčių bandymas pasipelnyti. Galbūt senukus prižiūrintis žmogus - žudikas? - svarsto A. Liesytė. - O iš ko jis tokiu atveju gyventų? Nejaugi iš senuko pensijos? Nieko panašaus. Jis turi įsidarbinti, gauti atlyginimą. Jeigu žmogus linkęs dirbti socialinį darbą, šis lengvai gali įsidarbinti padėjėju. Jam tereikia išklausyti kursus. Yra nemažai laisvų darbo vietų, tegul tik ateina."

Anot A. Liesytės, pasitikėti galima arba savo darbą dirbančiu socialiniu darbuotoju, arba gerai pažįstamu žmogumi. Tačiau ir čia atsiranda niuansų: ar priežiūra vykdoma legaliai, mokant mokesčius. Taip pat gali kilti problemų ir dėl pašalpų gavimo.

Problema opi

Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė taip pat nepataria pasitikėti tokiais skelbimais. Nebent tik tuomet, jei būtų teisiškai įforminti senuko ir jį prižiūrinčio asmens santykiai. "Savivaldybė tuo neužsiima, derėtų kreiptis į teisininkus. Savo ruožtu seneliui tikrai negalime pasiūlyti žmogaus - neduok Dieve, jei po to šis apvogtų senuką. Būtume už tai juk atsakingi. Susirasti senelį gali nebent globos stokojantis žmogus, ir įforminti globos ar slaugos paslaugą. Tačiau čia egzistuoja didelė rizika, taigi tuo užsiimti negalime rekomenduoti", - teigė pašnekovė.

PASLAUGOS. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė mano, kad savivaldybės ar seniūnijos turėtų įteisinti ir valdyti tokios paslaugos, apie kurias žmonės skelbia internete. Tik tokiu atveju būtų galima užtikrinti, kad globoti ar slaugyti norintys asmenys nėra sukčiai. "Max Pixel" nuotr.

A. Daujotienei girdėti atvejai, kai sukčiai, sudarydami sutartį dėl turto, senelį stengiasi greičiau nukaršinti ar pasiima visą jo pensiją. Kiti tinkamai neprižiūri senelio.

Vis dėlto ji sutiko, kad problema, jog pastaruoju metu senukai stokoja emigravusių vaikų ar kitų giminaičių dėmesio, gana opi. Tačiau ieškantiems globos senoliams derėtų kreiptis į Klaipėdos socialinės paramos centrą ar neįgaliųjų centrą "Lakštutė", kurie ir teikia tokias paslaugas. Socialiniai darbuotojai pagal poreikį aplanko žmones po keletą valandų per dieną ar keliskart per savaitę. Žinoma, kai kurios paslaugos gali būti mokamos, tad pinigai atskaičiuojami iš pensijos ar gautos paramos už slaugą.

Abi pusės laimi

Teisininkei, buvusiai Klaipėdos miesto tarybos narei Zitai Sličytei žinoma nemažai tokių atvejų Lietuvoje, kai senukai ir juos 24 val. per parą globoti pasiryžę asmenys sudaro sutartis, kuriomis abi pusės sutaria globos sąlygas, o už tai prižiūrinčiam asmeniui po senuko mirties atitenka šio turtas.

"Siūloma sudaryti sutartį dėl turto perleidimo išlaikant iki gyvos galvos. Tai yra gana dažnai taikoma praktika, kurią pasirenka vieniši, globos namuose gyventi nenorintys senoliai. Jie gali perleisti savo turtą asmeniui, su kuriuo sudaro sutartį. Tas asmuo tampa turto savininku pagal nekilnojamojo turto įsipareigojimus. Tarkime, kas mėnesį mokės senukui po šimtą ar du šimtus eurų, sumokės mokesčius, teiks tam tikras paslaugas, kad ir slaugos ar globos. Egzistuoja ir kitos sąlygos. Visa tai jis privalo vykdyti iki senelio mirties, ir tik tuomet turtas jam atiteks", - informavo Z. Sličytė.

Tačiau, anot pašnekovės, būta nemažai bylų, kai senukus prižiūrintys asmenys įsipareigojimų nevykdė. Tokiu atveju sutartys pripažįstamos negaliojančiomis, nes nevykdoma turto perleidimo sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos.

"Teismai ginčus vertina objektyviai, tačiau dažniausiai yra seno ar neįgalaus asmens, kuris ryžosi perleisti savo turtą, pusėje. Tačiau būna ir nemažai pretenzingų senolių, kurie reikalauja itin daug dėmesio, tad dažnai būna nepatenkinti globa. Šiuo atveju toks susitarimas tarp žmonių reikalauja visiško žmonių sąžiningumo", - sakė teisininkė.

Anot pašnekovės, tokių notarų tvirtinamų sutarčių sudarymas gana dažnas ne tik dabar. Sutartys buvo sudaromos ir anksčiau. "Populiaru tarp jaunų žmonių ar šeimų, dar neturinčių savo būsto. Juk būna senukų, kurie gyvena dviejų ar trijų kambarių bute ir neturi kam jo palikti. Galbūt visai neturi giminaičių ar jais visai nesirūpina vaikai. O gal šie sėdi kalėjime iki gyvos galvos", - dėstė ji.

Kiekvienu konkrečiu atveju abi puses konsultuoja notarai, stengiasi padėti susiderėti, kokiomis sąlygomis atiduoti turtą, kad tavimi rūpintųsi. Derėtų įsiminti, kad testamentu užrašomas turtas yra nepatikimas sprendimas, kurį teisininkė palygino su šakėmis ant vandens. "Testamentas gali būti kaitaliojamas nors ir kasdien. Taigi galioja variantas, kuris buvo pataisytas prieš žmogaus mirtį", - sakė ji.

"Senukas yra nesutvarkytos socialinės aplinkos įkaitas"

Danutė MARGELIENĖ, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė

Tokie pavyzdžiai rodo, jog žmonėms trūksta slaugos paslaugų namuose. Kadangi nėra patenkinami vienišų senelių poreikiai, globoti bei slaugyti galinčių asmenų jie ieško savaip - internetu, kreipiasi į redakciją. Vienai pusei skelbimai internete - galimybė gauti globą, kitai - pasipelnymo šaltinis. Juk būna, kad ir artimieji negali suteikti tokių paslaugų.

Apie tokius atvejus teko ne kartą girdėti ir, manau, jų tik daugėja. Žinoma, slaugyti ligonio negali bet kas, tam reikia baigi mokslus. Taigi tik reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys gali užtikrinti profesionalią slaugą. Tačiau neretai atsiranda tokių, kurie apie slaugą pasiskaito knygose ar internete, ir jau teigia turintys patirties ar išmanantys šią sritį. Tokie žmonės gali suteikti nebent globą, bet ne slaugą.

Manau, kad šis procesas turėtų būti valstybės valdomas ir tokios paslaugos, apie kurias žmonės skelbia internete, turėtų būti įteisinamos ir organizuojamos savivaldybių ar seniūnijų. Tik tokiu atveju būtų galima užtikrinti, kad globoti ar slaugyti norintys asmenys nėra sukčiai.

Juk tas žmogus, kuriam šios paslaugos reikalingos, yra bejėgis ir visiškai priklausomas nuo to, kas jį prižiūri. Kitaip tariant, jis yra nesutvarkytos socialinės aplinkos įkaitas.

INFORMACIJA

Turto perleidimas už būstą sudaromas trimis būdais:

* Nuolatinė renta

Nuolatinės rentos sutartis pasižymi tuo, jog nuolatinės rentos gavėju gali būti tik fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių veikla yra globa ir/ar rūpyba. Pagal nuolatinės rentos sutartį sutartyje nustatyto dydžio piniginės įmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Sutarties šalys gali susitarti, jog renta bus mokama ne pinigais, o paslaugomis, daiktais, darbais, kurių vertė (kaina) atitinka sutartą rentos dydį. Šiuo atveju rentos mokėjimas dalimis gali būti atsisakomas, jeigu rentos mokėtojas, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius įspėjęs rentos gavėją, nusprendžia rentą išpirkti. Ši sąlyga yra taikoma tuo atveju, jeigu sutarties šalys sutartyje nėra aptarusios, jog rentos išpirkti nėra galimybės, ir pan. Išpirkti rentą gali reikalauti ir rentos gavėjas, jeigu mokėtojas nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų. Rentos išpirkimo kaina turi būti nurodyta sutartyje.

* Renta iki gyvos galvos

Priklausomai nuo turto perdavimo už rentą sutarties turinio, renta iki gyvos galvos mokama vienam ar keliems asmenims. Tuo atveju, kai renta yra mokama keliems asmenims ir vienas iš šių asmenų miršta, jo dalis pagal bendrą tvarką pereina kitiems gyviems rentos gavėjams. Kai miršta paskutinysis rentos gavėjas, pareiga mokėti rentą pasibaigia. Rentos iki gyvos galvos sutartyje nustatoma, jog sutarta suma periodiškai mokama iki rentos gavėjo mirties. Tuo atveju, jeigu rentos mokėtojas nevykdo savo įsipareigojimų, rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį arba išpirkti rentą. Jei už rentą yra perleistas nekilnojamasis turtas, rentos gavėjas turi teisę reikalauti sugrąžinti šį turtą.

* Išlaikymas iki gyvos galvos

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjas perduoda jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą ir pan.) rentos mokėtojui, kuris įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Taip išlaikomam rentos gavėjui yra suteikiama gyvenama patalpa, drabužiai, maitinimas, medicininė priežiūra. Sutarties šalys taip pat gali susitarti, jog rentos mokėtojas apmokės rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Abiejų šalių susitarimu išlaikymas iki gyvos galvos gali būti pakeistas periodinėmis piniginėmis išmokomis.