Jei pavyks laimėti konkursą, stipendija merginai padėtų įgyvendinti svajonę įsigyti profesionalų, elektroninį, lengvai transportuojamą klavišinį instrumentą. Tai Viktorijai padėtų lengviau rengti solinius koncertus.
Pirmajame konkurso etape surinkai daugiau nei 6 tūkst. balsų. Ar tikėjaisi tokio gausaus palaikymo?
Nudžiugino tai, jog tiek daug žmonių už mane balsavo. To tikrai nesitikėjau.
Ne paslaptis, jog menininkai, ypač akademinės muzikos atstovai, yra tarsi kiek atstumti - iš aplinkinių nesulaukia pakankamai dėmesio, palaikymo, kuris ypač reikalingas jaunam žmogui. Jauni muzikantai, versdamiesi per galvas, dalyvaudami įvairiuose konkursuose, rengdami koncertus, bando rasti vietą po saule, įrodyti savo vertę, gabumus. Menininko kelias - labai sunkus. O ką jau kalbėti apie akademinės muzikos atstovų kelią... Tai šiais laikais yra nišinis muzikos žanras ir dėl to koncertų salės nebūna pilnos. Dėl to šiek tiek krenta motyvacija, tačiau užuot nuleidusi rankas, stengiuosi ieškoti būdų, kaip sudominti publiką.
Jei laimėtum konkursą, kam skirtum stipendiją?
Aš jau labai seniai norėjau turėti elektroninį klavišinį instrumentą, kurį būtų paprasta transportuoti. Jei turėčiau tokį pianiną, būtų paprasčiau rengti koncertus, o muzika mieste galėtų lietis laisvai (juokiasi. - Autor. past.).
Esi Klaipėdos universiteto Menų akademijos absolventė. Ten įgijai bakalauro ir magistro laipsnius. Kuo šiuo metu užsiimi?
Šiuo metu Klaipėdos universiteto Menų akademijoje ir Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje esu koncertmeisterė. Tačiau nenorėčiau užsiimti vien tuo. Esu perspektyvi, jauna pianistė, norinti ir galinti pasiekti kur kas daugiau. Solinė karjera, kuri buvo gana aktyvi studijų metais, šiandien klostosi lėčiau. Tačiau tai vis dar yra didelė mano ambicija.
Kada pirmąsyk prisilietei prie pianino klavišų?
Groti pradėjau būdama penkerių. Gimtuosiuose Mažeikiuose mama mane nuvedė į muzikos mokyklą. 13 metų įstojau į Eduardo Balsio menų gimnaziją ir atvykau gyventi į Klaipėdą. Vėliau mokslus tęsiau Klaipėdos universitete. Taigi galiu drąsiai teigti, kad 21-erius metus būtent tai ir tedarau. Per visą šį laikotarpį niekada neįsivaizdavau, ką kito gebėčiau veikti savo gyvenime. Esu tikra, kad tai - mano vieta.
Kokių sunkumų patyrei besimokydama groti pianinu? Ar būta kitų pagundų, kurios nukreipdavo dėmesį nuo muzikos?
Sunkumų tikrai buvo. Pamenu, kartais tekdavo visas pramogas, pomėgius, norus, planus pamiršti ir, vienai užsidarius auditorijoje, groti tol, kol galiausiai pavykdavo pasieki reikalingą rezultatą.
Ar tenka pajusti konkurenciją iš kitų muzikantų, pianistų?
Klaipėdoje nėra daug atlikėjų-pianistų. Būtent šiuo metu apskritai jaučiamas muzikantų sumažėjimas - daug gerų menininkų emigravo į užsienį. Vis dėlto kalbant apie konkurenciją, žinau tik viena - jei esi geras muzikantas, į savo veiklą įdedi daug darbo ir pastangų, neprapulsi, o konkurencija bus nebaisi.
Kuo užsiimi laisvalaikiu?
Turėdama laisvą minutę, stengiuosi iš klausos pagroti populiarius šiuolaikinius kūrinius. Taip aš atsipalaiduoju. Tikiu, jog ateityje, įsigijus taip trokštamą instrumentą, pavyks surengti koncertų, kurių metu atlikčiau ir šio žanro kūrinius. Grojant pianinu jie skamba visai kitaip nei įprasta - įdomiai ir spalvingai.
Esi įgijusi ir pedagoginį išsilavinimą. Ar teko dirbti mokytoja? Ar esi pastebėjusi perspektyvių jaunųjų atlikėjų Klaipėdoje?
Kol kas nesu dirbusi pedagoginio darbo, tačiau praktikos metu susidūriau su gabiais moksleiviais. Muzikos mokyklose tikrai yra talentų, iš kurių gali išaugti puikūs muzikantai.
Esi mažeikiškė, tačiau jau daugiau nei dešimtmetį gyveni Klaipėdoje. Ar nevilioja didesnės perspektyvos užsienyje?
Norisi pamatyti kitas šalis, palyginti muzikinį gyvenimą. Tačiau labiausiai džiaugiuosi vaikščiodama Klaipėdos šaligatviais. Vilniuje ar Kaune man visko per daug, o čia - pats tas. Kas iš to didelio miesto, jei ten esi vienas iš daugelio?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą