Vietoje kranų regi unikalų kompleksą

Aukcione pramoninės paskirties teritoriją Šilutės plento ir Statybininkų prospekto tęsinio sankirtoje įsigijusios UAB "Stemma Management" vadovai ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vakar apžiūrėjo didžiulį sklypą ir įvertino jo būklę. Dėmesys atkreiptas ne tik į plėtrą trukdančius du didžiulius šilumos tiekimo vamzdžius, bet ir į aplinkos nepuošiančius surūdijusius garažus, išsidėsčiusius kitoje Statybininkų pr. pusėje.

Nori padėti

V. Grubliauskas tvirtino, jog džiaugiasi verslininkų noru investuoti ir kurti naują infrastruktūrą miestui. Esą tik Vilnius gali "gręžti" investuotojus - Klaipėdoje jų nėra itin gausu ir būtina juos saugoti ir, kiek įmanoma, padėti.

"Šiluminė trasa taptų krislu akyje įgyvendinant tokį stambų projektą. Miestas turėtų prisidėti prie teritorijos vystymo", - sakė V. Grubliauskas.

Tad svarstoma kreiptis į "Klaipėdos energiją", kuri jau kelerius metus visame mieste po truputį keičia ir atnaujina vamzdynus. Esą energetikus reikėtų bandyti įkalbėti, jog jie kibtų į šį objektą ir rastų būdą vamzdžius pakišti po žeme.

UAB "Stemma Management" vadovas Nerijus Tilindis tvirtino, jog šiuo metu vyksta derybos ir su būsimais partneriais, prekybininkais, tačiau šie nori žinoti, kada bus įgyvendinamas Statybininkų prospekto tęsinio projektas, kuris miesto pietinę dalį sujungtų su Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija ir keliu į Šilutę. Kompleksas veiklą norėtų pradėti 2018 arba 2019 metais.

Prospekto tęsinio statybos reikalus kuruojanti vicemerė Judita Simonavičiūtė tvirtino, jog jau rengiamas techninis projektas ir pagaliau buvo išspręstas nesutarimas su "Lietuvos geležinkeliais", kurie reikalavo statyti aukštesnį viaduką virš geležinkelio. Galiausiai buvo nuspręsta, kad laidus elektriniams traukiniams bus įmanoma pritvirtinti ir prie paties viaduko.

Ji tvirtino, jog verslininkų planai sutampa ir su kelio tiesimo planais, tad jie esą galėtų būti įgyvendinami lygiagrečiai.

Siūlo nematytą koncepciją

Minimoje teritorijoje investuotojai pirmojo etapo metu norėtų pastatyti 20 tūkst. kv. m dydžio kompleksą, kuriame įsikurtų didelės parduotuvės, biurų ir verslo centrai, multifunkcis kino teatras, sporto klubai, kavinės ir t. t.

Architektūrinę viziją ruošusi firmos "Do Architects" partnerė Gilma Teodora Gylytė tvirtino, jog Šilutės pl. 103 numeriu pažymėtas sklypas turi didžiulį potencialą - aplinkinėse teritorijose gyvena net du trečdaliai - apie 100 tūkst. - miesto gyventojų, kurie šalia neturi galimybės kokybiškai praleisti laisvalaikį.

"Siūlome naują, gyvybingą, patrauklią vietą su miesto orientyrais, taškais, kur galima kultūringai, įdomiai ir prasmingai praleisti laiką", - sakė ji.

G. T. Gylytė pasakojo, jog daug dėmesio būtų skiriama miestietiško tipo erdvėms: komplekso centrine ašimi taptų didžiulė aikštė su fontanais, kurią galėtų puošti net dekoratyviniai kranai, primenantys šios vietos istoriją. Žiemos metu aikštė galėtų virsti atvira čiuožykla.

Įdomu tai, jog nenorima griauti šiuo metu teritorijoje esančių pastatų, o siekiama juos pritaikyti naujai veiklai, prilipdant naujas erdves. Žadama, kad jos būtų visai kitokios nei yra iki šiol mieste stovintys prekybos ir pramogų centrai. Pastatai būtų atskirti, juose įsikurtų ne tik prekybininkai ar kavinės su restoranais, tačiau ir dengta renginių erdvė muzikantams, artistams, ne vien tik kinui būtų skirtas ir kino teatras.

Kompleksą papildytų informacinių technologijų ir paslaugų centras, galbūt net aukštosios mokyklos padalinys. Juolab kad LEZ, šalia būsimo Statybininkų pr. tęsinio, esą norėtų kurtis aukštųjų technologijų, startuolių ir informacinių technologijų bendrovių gatvelė.

Beje, verslininkai norėtų atgaivinti ir jau nebeveikiančio "Klaipėdos kranų" elektroninio laikrodžio bokštelį bei jame įrengti prabangų restoraną.

Pačią teritoriją žadama apželdinti įvairiais želdiniais, sukurti "įgilintą" automobilių stovėjimo aikštelę, kad žmonės per mašinų stogus netrukdomi galėtų apžvelgti komplekso vitrinas.

Viename iš dabar esančių pastatų, kuris yra tiesiog sandėlis, norima įrengti siauras parduotuvių, amatų dirbtuvių, "butikų" galerijas. Taip esą būtų sukurta atsvara gremėzdiškoms ir didžiulėms pietinės miesto dalies erdvėms.