Viačeslavui Titovui nemalonumai dar nesibaigė?

Prokuroro teigimu teismas Klaipėdos miesto tarybos nariui skyrė neteisingą bausmę ir nepagrįstai išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).

Klaipėdos apygardos teismo prokuroras prašo nuteistąjį pripažinti kaltu pagal visus tris jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, taip pat bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigoti V. Titovą būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. bei atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Tokios pačios bausmės prokuroras Klaipėdos apylinkės teismo prašė ir pirmojoje instancijoje, tačiau teismas Klaipėdos miesto tarybos nariui gegužės 14 d. nutartimi skyrė piniginę bausmę. „Klaipėdos miesto tarybos narys viešai skelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui.

Jis viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvos partizanams, jų rėmėjams bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus.

Bylos duomenimis neapykantą kurstančią informaciją kaltinamasis platino sąmoningai, sistemingai ir kryptingai, tai jis darė ir savo socialinio tinklo paskyroje, ir per įvairias rusiškas interneto svetaines bei kitas informavimo platformas.

Šie ir kiti tyčiniai teisiamojo veiksmai traktuotini, kaip keliantys grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei yra ypatingai pavojingi.

Šių ir kitų aplinkybių visuma, leidžia pagrįstai teigti, kad tik laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju gali atitikti bausmės skyrimo tikslus bei prasmę.“, – teigė ikiteisminį tyrimą atlikęs bei valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys.

Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui buvo pareikšti pagal 3 Baudžiamojo kodekso straipsnius: 313 straipsnio 2 dalį (mirusiojo atminimo paniekinimas), 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 1702 straipsnio 1 dalį (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių. Vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė, kurią atliko prokuroras, sudaro 76 lapai.

Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai.

Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V. Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.

Primename, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas pernai metų liepos 23-iąją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog 2018 m. liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago atminimo įamžinimo, viešai pareiškė, kad Adolfo Ramanausko – Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius, šią informaciją taip pat publikavo savo socialiniame tinkle.

Įvertinus tiriamos veikos rezonansinį pobūdį bei siekiant išvengti galimo tyrimo politizavimo bei užtikrinti maksimalų jo objektyvumą bei išsamumą, ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti ne ikiteisminio tyrimo įstaigai, bet prokurorui.