Verslo idėja - įrengti kapines klaipėdiečiams

"Gal reikėtų ieškoti galimybių rinkoje pirkti tokią paslaugą? Pavyzdžiui, koncesijos būdu. Verslas, kuris Lietuvoje klesti, galėtų siūlyti tokias paslaugas. Juk privati iniciatyva greitesnė negu valdiška", - po vakar vykusio pasitarimo dėl kapinių plėtros svarstė vicemeras Artūras Šulcas.

Esą tinkamą tokioms reikmėms žemės sklypą Klaipėdos rajono teritorijoje turintys asmenys galėtų tiesiog pasiūlyti Klaipėdos miesto savivaldybei pirkti iš jų tokią paslaugą. Žinoma, tokiu atveju sklypo turėtojai patys turėtų susiderinti visus reikiamus formalumus su rajono Savivaldybe, nes tam, kad būtų įsteigtos kapinės, turi būti nustatyta reikiama žemės sklypo paskirtis.

"Vietiniams žmonėms tai galėtų būti ir puikus pragyvenimo šaltinis. Nes ten, kur kapinės, reikia daug įvairių paslaugų. Puikiai matome, kas vyksta prie Lėbartų ar Joniškės kapinių. Tai yra verslas", - svarstė A. Šulcas.

Kitas būdas - pačiai Klaipėdos miesto savivaldybei tartis su rajono Savivaldybe, kad ši leistų jos valdose įkurdinti dar vienas kapines uostamiesčio gyventojams. Tiesiog rengiant rajono bendrąjį planą turėtų būti numatyta šioms reikmėms skirta vieta. Tačiau panašu, kad derybos dar neprasidėjo. O laikas negailestingai tiksi.

Žinia, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegijai pernai pristatytoje Kapinių plėtros galimybių studijoje buvo prognozuojama, kad po 2022 m. esama Klaipėdos miesto kapinių infrastruktūra bus nebepakankama - ims trūkti laidojimo vietų.

Taip pat galimybių studijoje buvo aiškiai įvardinta, kad Lėbartų kapines plėsti nebetikslinga, o tinkamų teritorijų įrengti naujoms kapinėms Klaipėdos mieste nėra. Tad buvo siūlomos trys geriausiai tam tinkančios 35-40 ha ploto teritorijos Klaipėdos rajone.

"Mano galva, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiek tiek miega ir laukia, kad Dievas, caras, galiūnai ar politikai susitars. Bet tam, kad būtų susitarta, reikia atlikti procedūras, o jos Lietuvoje yra ilgos, dygliuotos, sudėtingos ir brangios", - kalbėjo A. Šulcas.

Jis akcentavo, kad šį klausimą pirmiausiai turėtų judinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

"Jam reikėtų šio reikalo imtis iš esmės", - pabrėžė vicemeras.

L. Dūda aiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai jau rašė vieną raštą, kuriame prašė įvertinti galimybę įkurdinti dar vienas uostamiesčio gyventojų kapines rajono teritorijoje.

"Kol kas gavome nekonkretų atsakymą. Esą ateikite ir patys paaiškinkite mūsų Tarybai. Tad bandysime dar kartą kreiptis", - sakė L. Dūda.

Visgi jis svarstė, kad tokios derybos turėtų vykti aukščiausiu lygiu - bendrą sutarimą turėtų rasti merai ir Savivaldybių administracijų vadovai.

Tiek L. Dūda, tiek A. Šulcas svarstė, kad dar geriau būtų, jei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nuspręstų įsteigti vienas bendras kapines.

"Juk pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką Klaipėdai priklausančiose kapinėse galima laidoti, kad ir iš Trakų ar Balbieriškio atvežtą mirusįjį", - kodėl tai būtų logiška, paaiškino vicemeras.

L. Dūdos žiniomis, ir Klaipėdos rajone jaučiamas laidojimo vietų stygius, tad esą visai logiška, jog tai galėtų tapti bendru visų reikalu.