Verda mūšis dėl atliekų rinkliavos

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) rašte strėlių sulaukęs sistemos administratorius - uostamiesčio Savivaldybės kontroliuojamas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) - tikina, jog verslininkai neteisingai skaičiuoja būsimą rinkliavą, o rašydami apie įmonės sąnaudas ir atlyginimus neįsigilino į jos veiklą, kuri apima ne tik rinkliavos administravimą.

Miesto valdžios atstovai mano, kad didysis verslas piktinasi, nes nuo šiol turės mokėti vienodomis sąlygomis su likusiais žmonėmis ar smulkiomis įmonėmis.

Surašė reikalavimus

Savivaldybė vykdydama Vyriausybės nutarimą iki liepos 1-osios turi patvirtinti dvinarės atliekų rinkliavos tvarką. Pagal ją verslininkams nebeliks galimybės deklaruoti susidarančias atliekas ir jiems teks mokėti pagal turimą patalpų plotą.

Verslininkai piktinosi tokias kainas lemiančiomis "mistinėmis atliekų susikaupimo normoms" ir tuo, kad pastovioji rinkliavos dalis, kurią reikės mokėti net ir "negaminant" atliekų, sudarys net 75 proc. viso dvinario mokesčio.

GALVOSOPIS. Klaipėdos savivaldybė vykdydama Vyriausybės nurodymus bando pasiekti, kad ir gyventojai nemokėtų daugiau už atliekas, ir verslas nebūtų nuskriaustas. Martyno VAINORIAUS nuotr.

KPPAR rašte rašoma, kad 2017-aisiais prognozuojamos KRATC būtinosios sąnaudos sudarys beveik 5,4 mln. eurų, iš kurių kiek daugiau nei 4 mln. eurų (75,6 proc.) bus skirtos pastoviosioms sąnaudoms. Anot verslininkų, net 33,2 proc. pastoviųjų sąnaudų sudaro administravimo išlaidos. Skaičiuojama, kad KRATC darbuotojų atlyginimams per metus išmokėti reikia net 1,9 mln. eurų - ženklios visų gyventojų ir bendrovių mokamo mokesčio už atliekų vežimą ir tvarkymą dalies. Suma dar labiau auga, jei pridedamos įmokos "Sodrai".

Verslininkai palygino ir vidutinius kitų apskričių RATC atlyginimus. Rekvizitai.lt duomenimis, Klaipėdos RATC dirba 74 žmonės, kurių vidutinis atlyginimas sudaro beveik 2,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Kituose RATC dirba panašus skaičius žmonių (išsiskiria tik Šiauliai su 89 darbuotojais), jų atlyginimai yra perpus ir daugiau mažesni: Vilniaus RATC - 946 eurai, Kaune - 590, Šiauliuose - 652, Alytuje - 910.

Aplinkos ministerijos prašyta panaikinti galimybę kintamajai daliai taikyti mišrių komunalinių atliekų normas, o mokestį skaičiuoti pagal atliekų konteinerių skaičių, tūrį, ištuštinimo dažnį arba atliekų svorį. Taip pat prašoma, jog į būtinąsias sąnaudas būtų įtraukiami tik oficialus vidutinis arba minimalus darbo užmokestis. Reikalauta ir to, kad atliekų tvarkymo įkainius tikrintų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Neteisingai suskaičiavo?

KRATC atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius pabrėžė, jog KRATC nekūrė dvinarės rinkliavos metodikos, o tik pateikė statistinius duomenis šį darbą atlikusiai darbo grupei.

Jis tikino, jog peržiūrėjus pirminį dvinarės rinkliavos modelį paaiškėjo, jog maždaug dviem trečdaliams Klaipėdos juridinių asmenų atliekų tvarkymas pigtų arba liktų panašus kaip iki šiol. Didėtų tik trečdaliui. Jei sprendimas būtų priimtas, palyginti su dabartiniais įkainiais, mokestis už atliekų tvarkymą ypač išaugtų įmonėms, turinčioms didžiules patalpas. Tačiau įkainį lemia ne tik patalpų plotas, bet ir naudojimo paskirtis.

Pašnekovas taip pat tvirtina, jog ir bendrovių viešai pateiktuose skaičiuose apie didėsiančią rinkliavą yra klaidų - esą ne visos jos teisingai suskaičiavo galimą mokesčio išaugimą.

"Metodikoje pagal veiklą išskiriama 19 verslo grupių. Galbūt ne visų bendrovių darbuotojai suprato, kokiai grupei priskiriama jų įmonė, ir pritaikė ne tą mokesčių koeficientą", - sakė A. Liubinavičius.

Jis priminė, jog KRATC oficialiai siūlė verslininkams pagalbą - padėti suskaičiuoti, kiek jie ateityje turėtų mokėti už atliekų tvarkymą, tačiau konsultacijos kreipėsi vos 3 įmonės.

Užsidirba patys?

Kalbėdamas apie atlyginimus pašnekovas akcentavo, kad KRATC rūpinasi 7 savivaldybių atliekomis - priima jas į Dumpių sąvartyną, vykdo senų sąvartynų priežiūrą, priima didžiąsias ir žaliąsias atliekas į 10 specialiųjų aikštelių, užtikrina rūšiavimą ir kt.

Teigiama, kad uostamiesčio rinkliavos administravimo mokestis sudaro apie 12 proc. visų miesto atliekų tvarkymo kaštų.

"Palyginti su kitomis komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tai yra labai mažas procentas. KRATC apyvarta 2016 metais buvo 8,8 milijono eurų. Darbo užmokesčio fondas su mokesčiais sudarė apie 2 milijonus. Iš esmės Klaipėdos savivaldybei KRATC išlaikymas nekainuoja nė cento, nes bendrovė iš teikiamų komercinių paslaugų pernai uždirbo apie 2,9 milijono eurų - ženkliai daugiau nei išleista darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams", - tvirtino A. Liubinavičius.

Pasak jo, 2016-aisiais vidutinis KRATC darbuotojo atlyginimas buvo 1 907 eurai neatskaičius mokesčių. Toks atlyginimas esą yra adekvatus, nes bendrovėje dauguma darbuotojų yra aukštos kvalifikacijos ekologinį, inžinerinį, teisinį, vadybinį išsilavinimą bei patirtį turintys specialistai.

"Panašu, kad ieškodami galimo rinkliavos didėjimo priežasčių verslininkai žiūri ne į tą pusę. Pagrindinės kaštų didėjimo priežastys Klaipėdoje yra inspiruotos valstybės sprendimų: įvestas valstybinis sąvartyno mokestis, naujos infrastruktūros eksploatacija ir išaugęs atliekų kiekis", - sakė jis.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, kuruojantis atliekų tvarkymo sritį, atsiliepė griežčiau: esą didysis verslas piktinasi, mat nuo šiol turės mokėti vienodomis sąlygomis su likusiais žmonėmis ar smulkiomis įmonėmis.

"Šnekant apie tai, kiek žmonių dirba ir kiek jie uždirba, reikia įvertinti ir KRATC funkcijas. Tai, ką daro KRATC, nedaro Vilniaus RATC. Reikėtų džiaugtis, kad sąvartyne ar atliekų surinkimo aikštelėse dirbantys žmonės uždirba daugiau. Ir vadovų atlyginimų klausimą reikėtų vertinti visame mieste veikiančių bendrovių, uosto įmonių kontekste", - sakė A. Šulcas.

Anot jo, KRATC iš įvairios komercinės veiklos uždirba lėšas, kurios ne tik padengia išlaidas atlyginimui, bet dar lieka ir miestui. Tai esą lemia mažesnį mokestį už atliekų tvarkymą.

"Suprantu, kad triukšmas kilo dėl to, kad stambiam verslui nepatiko didėsiantys mokesčiai. Bet tai nereiškia, kad už juos turi sumokėti pensininkai. Tikiuosi, jog naujos sudėties darbo grupėje kas nors atstovauja miesto gyventojams, nes kad ir kokie būtų nepalankūs Vyriausybės nutarimai ir įstatymai, dariau viską, kad nekiltų mokestis gyventojams", - sakė A. Šulcas.

Šiuo metu Savivaldybėje vyksta naujosios darbo grupės posėdžiai. Verslui pareikalavus į jos sudėtį buvo įtraukti ir verslo atstovai.