Vėl prisimintas Klaipėdos ligoninių jungimas

Visą dieną vizitams Klaipėdoje paskyręs ministras su kolegomis lankėsi pas miesto merą Vytautą Grubliauską, vėliau keliavo į Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų, Respublikinę Klaipėdos ligonines, o po to buvo numatytas susitikimas su Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos filialo atstovais.

"Kompetencijų centras"

A. Veryga teigė, kad su meru buvo kalbėta apie galimybę Klaipėdoje kurti kompetencijos centrą. Esą dėl to gali būti jungiamos ligoninės.

"Nekalbėjome apie ligoninių sujungimą, bet kalbėjome labiau apie tai, kad Klaipėda galėtų būti trečias regioninis kompetencijos centras, kurie dabar yra du - Vilniuje ir Kaune. Kai kalbame apie aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą, turime galvoje tai, kad Lietuva turėtų būti daugmaž vienodai regioniškai padengta. Kaip tai realizuosis, ar tam tikslui reikės kažkurias ligonines sujungti, kad koncentruotume ir žmogiškuosius išteklius, ir techniką? Gali būti, kad taip bus, bet tai yra ateities klausimas", - atsargiai kalbėjo A. Veryga.

Paklaustas, kaip tai galėtų vykti, ministras sakė, kad pirmiausia gali būti jungiamos tos ligoninės, kurios ir fiziškai yra šalia, nes tada esą būtų paprastesnis ir žmogiškųjų išteklių klausimas.

"Tačiau šiandien apie konkrečius dalykus nesprendėme, buvo daugiau bendras pasikeitimas nuomonėmis ir bendras matymas, kaip mes matome Klaipėdoje kaip regione vystomą sveikatos priežiūrą. Klaipėdą matome kaip vieną iš kompetencijos centrų. Su meru kalbėjome, kad ir Savivaldybė tame turi būtinai dalyvauti, jos vaidmuo neturi pradingti", - sakė A. Veryga ir pridūrė, kad reikia galvoti apie viso regiono padėtį.

Anot jo, Lietuva tampa šalimi, kurios rajonuose teikti sudėtingas paslaugas yra prabanga, tad gali prireikti peržiūrėti rajonų ligoninėse teikiamų paslaugų sąrašą.

Pasak ministro, kalbant teoriškai, ligoninių jungimas padėtų spręsti aukštos kvalifikacijos gydytojų trūkumą.

"Jeigu galvojame apie kompetencijos centrą, turime koncentruoti tam tikras paslaugas. Tai reiškia, kad jei mes perkame brangią įrangą, mes koncentruojame žmogiškuosius išteklius, kurių Lietuvoje jau trūksta, ypač aukštos kvalifikacijos gydytojų. Jeigu mes galvojame, kad kažkur vystosi mokslas ir sudėtingos paslaugos, tai jos turi būti vienoje vietoje, jų negali būti daug. Lietuva yra per mažas kraštas, kad galėtų turėti daug išbarstytų, nes tada trūksta ir gydytojų, vieni iš kitų viliojami, jie, važinėja per kelias vietas, krenta kokybė", - aiškino A. Veryga.

PASITIKO. Prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės ministrą pasitiko piketuotojai, išsakę jam savo gydymo įstaigose patirtas nuoskaudas. (Eimanto CHACHLOVO nuotr.)

Tačiau, pasak ministro, nereikėtų tikėtis, kad tai išspręs eilių problemą. Kuo labiau būtų centralizuota, tuo lengviau valdyti srautus, tačiau tai nėra pagrindinis rezultatas.

Mero teigimu, Savivaldybei svarbu žinoti, kokiu pagrindu bus kuriamas kompetencijų centras, kiek savivalda turės įtakos priimant sprendimus.

"Išsakiau savo poziciją, kad bet kokia reforma, kuri Savivaldybę ignoruos arba pastatys vasalo vaidmenyje, didelės perspektyvos vargu bau sulauks, palaikymo juo labiau. Kalbėti, kas konkrečiai prie ko jungtųsi, yra šiek tiek per anksti. Sakiau, kad geriausia operacija yra nedaryti operacijos arba jos išvengti, tačiau jeigu tai yra neišvengiama matant strateginius valstybės tikslus, tai turi būti daroma labai preciziškai, labai laiku ir po labai rimto konsiliumo, kuriame savivalda turi turėti svarbų ir svarų balsą", - tikino V. Grubliauskas.

[CITATA]

Nuo spėlionių susilaiko

Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninės vadovai teigė, kad ministras vakar tik susipažino su jų darbu, aplinka. Esą apie kokias nors permainas kalbėta nebuvo, tad gydytojai nenorėjo komentuoti, "kas būtų, jeigu būtų".

"Ministras apie pertvarkas nieko nekalbėjo. Jis kartu su viceministre buvo atvažiavę susipažinti su ligonine ir nieko dėl jokių politinių sprendimų nebuvo kalbama", - sakė Jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga ir tikino, kad apie tokias idėjas kol kas nieko nėra girdėjęs, todėl ir komentuoti nenorėtų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. dr. Vinsas Janušonis sakė, kad su ministru buvo aptartas sterilizacinių atnaujinimo klausimas (prieš kurį laiką buvo pranešta, kad ministerija neskirs lėšų šiam ligoninės projektui. - Autor. past.), pristatyta ligoninės veikla ir kiti aktualūs klausimai.

"Aptarėme elektroninės sveikatos sistemos klausimus. Ministras domėjosi Skubiosios pagalbos skyriumi, lankėsi operacinėse. Parodėme ministrui, kad tai yra didžiulės darbų apimtys, kurių negalime kur nors perkelti ar permesti", - sakė V. Janušonis.

Pasak jo, įvairios kalbos apie ligoninių jungimą sklando apie dešimtmetį, gal ir ilgiau.

"Tai yra diskusinis klausimas. Galbūt kažkada tai bus, o gal ir nebus. Tačiau esminių pasikeitimų nebus, nes esame pasiskirstę - Jūrininkų ligoninė vysto kardiologiją, mes vystome visas kitas sritis ir nėra kažkokių persipynimų. Tai yra ne mūsų, o ministro, mero diskusijų objektas", - nuomonę dėstė V. Janušonis.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat užsiminė ir apie vyriausiųjų gydytojų rotaciją. Tikėtina, kad prie šio klausimo bus grįžta kitais metais, kai turėtų baigtis ligoninių vadovų kadencijos. Taip pat kitais metais sveikatos priežiūros įstaigos jau turėtų pereiti tik prie elektroninių receptų, tačiau kol kas bent jau Klaipėdoje naudojimasis elektroniniais receptais bei pati elektroninė sveikatos sistema kiek stringa. A. Veryga sakė, jog tikisi sulaukti įstaigų paaiškinimų, ar trūksta kompetencijos naudotis sistemomis, ar yra techninių problemų. Esą naudotis sistemomis vis tiek teks, tad reikėtų su tuo susitaikyti ir imti naudotis.

Istorija

Vyriausybė dar 2009 m. buvo patvirtinusi Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą.
Vykdant ją prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, prie buvusios Klaipėdos apskrities ligoninės prijungta Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė. Šis nutarimas numatė, jog į šį junginį bus įtraukta ir Klaipėdos vaikų ligoninė, o bendra įstaiga taps pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau šis sprendimas buvo įgyvendintas tik iš dalies - Klaipėdos apskrities ligoninės steigėja tapo Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausybės nutarimas taip pat numatė sujungti Klaipėdos universitetinę bei Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Klaipėdos miesto taryba 2010-ųjų gegužę buvo tam pritarusi, tačiau atsisakė sutikti su ministerijos raginimu perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai. Tad ši reforma taip ir liko neįgyvendinta.