Valstybės paramos verslui milijonų pėdsakai Klaipėdoje

Po patirto šoko švelnėjant karantino dėl koronaviruso pandemijos sąlygoms vis aktualesnis darosi Vyriausybės "pagalvės" verslui klausimas. Nepaisant to, kad parama vertinama gana prieštaringai, jos skirstytojai pluša atsiraitoję rankoves neskaičiuodami darbo valandų. Plaukia didžiulis centralizuotas informacijos srautas apie ją gavusius, tačiau rasti informacijos, kiek milijonų eurų pasiekė būtent Klaipėdos miestą, gana sunku. Be to, informacija keičiasi, galima sakyti, ne dienomis, o valandomis.

Ir vis dėlto jau galime tvirtinti, kad parama atkeliavo ir į uostamiestį. Pasirodo, smulkiajam verslui pasinaudoti valstybės dedamu kompresu ant skaudančios galvos yra kiek paprasčiau nei stambiajam. Pastarasis dar laikosi iš inercijos.

"Galime tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos verslas yra labai organizuotas ir atsakingas. Buvo skelbiama, kad dokumentai subsidijoms gauti priimami iki mėnesio 15 d., o subsidijos bus išmokamos iki paskutinės mėnesio dienos. Didžioji dalis Klaipėdos verslininkų juos pateikė laiku ir šiandien mes jau esame beveik visiems tą paramą išmokėję", - sako laikinai einanti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (KAD) direktoriaus pareigas Jurgita Petraitienė.

NEGREITAI. Nesitikima, kad kavinėms ir barams pavyks greitai susigrąžinti klientų ir darbuotojų srautus. Asociatyvi Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

J. Petraitienės teigimu, gegužės 29 d. duomenimis, Klaipėdos mieste dėl paramos kreipėsi daugiau kaip 4 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, jiems jau išmokėta 1 mln. 92 tūkst. eurų. Dėl subsidijų į prastovas išleistų darbuotojų darbo užmokesčiui kreipėsi 1 321 įmonė - dirba daugiau kaip 8 tūkst. darbuotojų - joms išmokėta daugiau kaip 5 mln. 777 tūkst. eurų.

Rems iki Naujųjų metų

Klaipėdos KAD, apimantis ne tik Klaipėdos, bet ir Tauragės apskritį bei Plungę ir Rietavą, jau išmokėjo per 10 mln. eurų paramos. "Paraiškų gauname kiekvieną dieną. Įstatymas keitėsi kelis kartus. Gaunančių ir galinčių gauti paramą skaičius didėja. Nuo gegužės 15 d. įvesti pakeitimai, kad ir dirbantys su darbo sutartimis, bet uždirbantys mažiau nei minimalią algą gali gauti išmoką. Gegužės 28 d. Seime vėl buvo priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai ir šią savaitę pradėsime įgyvendinti naujas paramos priemones. Birželį pradėsime mokėti subsidijas jau po prastovų grįžusių į darbą darbuotojų darbo užmokesčiui. Tos priemonės turėtų padėti įmonėms išlaukti tą laikotarpį, kol stabilizuosis rinkos, kol Europos įmonės atsigaus, kol visos tiekimo grandinės grįš į vėžes. Pirmus du mėnesius įmonės galės gauti 100 proc. subsidijų, vėliau mažesnes. Dar šešis mėnesius, iki Naujųjų metų, Užimtumo tarnyba įvairiomis formomis rems verslą", - sakė J. Petraitienė ir pridūrė, kad pagrindo neskirti subsidijų, iš esmės nėra, reikalavimai įmonėms, norinčioms gauti subsidijas labai minimalūs. Jų negali gauti tik bankrutuojančios įmonės ir baustos Valstybinės darbo inspekcijos už nelegalų darbą.

Procesas įsibėgėjo

Laikinoji Klaipėdos KAD vadovė neneigė, kad yra pesimistiškai nusiteikusių verslininkų, manančių, kad neapsimoka kreiptis dėl tos paramos, nes vis tiek nieko negaus. "Galbūt taip yra todėl, kad apie gerus atsiliepimus niekas nerašo. Tam, kad Užimtumo tarnyba susitvarkytų su ją užgriuvusiais papildomais darbais, buvo optimizuota jos veiklą. Yra padarytas didžiulis darbas. Procesas jau įsibėgėjęs ir nebėra toks sudėtingas. Pradžia buvo sunki. Duomenų bazių sutikrinimo, programavimo darbai, reikėjo pritaikyti skirtingų įstaigų -mūsų, "Sodros", VĮ Registrų centro sistemas. Tie darbai užtruko. O dabar mūsų darbas jau vyksta sklandžiai ir greitai. Nuo kito mėnesio bus dar įvairių pokyčių, lengvinančių tą procesą. Dabar biurokratizmo yra minimaliai", - sakė J. Petraitienė.

"Mes dirbame neskaičiuodami nei darbo valandų, nei dienų - skaičiuojame ir skaičiuojame tuos pinigus, tačiau, deja, visų poreikių patenkinti negalime. Procesas vyksta nuolatos. Dabar mūsų prioritetas - parama už darbuotojų prastovas ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Už prastovas bus mokama ir toliau, įmonėms bus teikiama papildoma parama jau pasibaigus karantinui, prisidės parama ir bedarbiams. Atsiras daug naujų priemonių, galės kreiptis ir savarankiškai dirbantys asmenys, turintys verslo liudijimą", - aiškino Klaipėdos KAD administracijos bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Kniežienė.

Mokesčių inspekcija

Gegužės 20 d. duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apskaičiavo apie 10,8 mln. eurų preliminarią subsidijų sumą, kuri numatyta daugiau nei 5,4 tūkst. Klaipėdos regiono mikroįmonių. Klaipėdos apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Laimutės Mačernienės teigimu, Klaipėdos apskrities mažos įmonės, pateikusios paraiškas, galės tikėtis apie 7,6 mln. eurų, Telšių - 1,8 mln. eurų, Tauragės - 1,3 mln. eurų negrąžintinos subsidijų sumos.

SVARSTO. Kai kurios įmonės svarsto, ar joms verta atsidaryti, nes išlaidų gali būti daugiau nei pajamų. Redakcijos archyvo nuotr.

Šios dienos duomenimis, VMI yra išsiuntusi kvietimus 33 tūkst. šalies mikroįmonių, iš jų 24 tūkst. pateikė paraiškas subsidijoms gauti, išmokėta subsidijų suma - 54 mln. eurų. L. Mačernienės teigimu, pagal ekonomines veiklas didžiausias skaičius Klaipėdos mieste mikroįmonių, kurios atitinka nustatytus kriterijus šiai pagalbos priemonei gauti ir kurioms skirtos negrąžintinos subsidijos - didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto ekonominių veiklų sekcijai priskiriamos mikroįmonės.

"Mes įpratę uždirbti, o ne prašyti"

"Ir pati gavau paramą už darbuotojų prastovas, ir žinau, kad mūsų nariai ją gauna. Buvo ir tokių, kuriems nepriklausė ta parama, pavyzdžiui, jie darbuotojus išleido atostogauti. Kiek man žinoma, tie, kuriems ji priklausė ir susitvarkė dokumentus pagal reikalavimus, visi gavo per Užimtumo tarnybą. Apytikriais skaičiavimais, išeina apie 500 eurų vienam darbuotojui, t. y. 90 proc. minimalios algos. Kitas variantas - 70 proc. vidurkio, bet sumos yra panašios. Tuos pinigus mes naudojame atlyginimams mokėti. Už tai esame įsipareigoję pusę metų nepanaikinti darbo vietų. Manau, tikrai verta kreiptis dėl paramos. Galbūt patiems smulkiausiems verslininkams (mes tokių neturime), kurie neturi buhalterių, kiek sudėtingiau susigaudyti tuose dokumentuose. Man tai padaryti nebuvo sunku, ir gana greitai tie pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Ta parama egzistuoja. Kai kam atrodo, kad ji galėtų būti didesnė, bet ir už ją verslas turės atidirbti po metų ar dvejų", - sakė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos, vienijančios 20 narių, vadovė Aurelija Petkūnienė.

Aurelija PETKŪNIENĖ, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė

Pasak jos, dėl nuomos verslo paramos iškilo tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, reikalauta, kad sutartis būtų užregistruota Registrų centre, nors, pasak A. Petkūnienės, pagal Civilinį kodeksą, jeigu sutartis yra vieneriems metams, tai neprivaloma daryti. Kadangi Registrų centras iš pradžių dirbo tik nuotoliniu būdu, kilo šiokių tokių keblumų. "Procesas dėl nuomos yra šiek tiek lėtesnis, bet, manau, viskas susitvarkys, terminai nepraleisti ir tą paramą gaus tas, kam priklauso.

Tačiau tos visos paramos yra tik iš bėdos. Manau, kad mes dirbdami būtume uždirbę daugiau. Žinoma, ta pagalba nėra blogai, ji grįš valstybei mokesčių pavidalu. Nuo jų niekas neatleido. Pasibaigus karantinui pajamų mokestį vis tiek reikės sumokėti. Daugelis nelaukia karantino pabaigos ir tuos mokesčius perveda jau dabar. Mums labiau rūpi, kaip reikės dirbti toliau ir uždirbti. Mes įpratę uždirbti, o ne prašyti", - kalbėjo verslininkė.

"Svarbu išsilaikyti valtyje"

A. Petkūnienės teigimu, sezoninių darbininkų priėmimo procesas yra sustabdytas, nes ir pats sezonas gerokai vėluoja ir dėl karantino, ir dėl oro sąlygų, ir dėl įvairių reikalavimų. "Su kuo pakalbi, visi vis tiek gyvena viltimi, kad viskas bus gerai. Viską įveiksime bendromis jėgomis - truputį parems valstybė, truputį Savivaldybė, padariusi nekilnojamojo turto mokesčio nuolaidą. Kadangi nekilnojamojo turto mokestis bus deklaruojamas pasibaigus ataskaitiniams metams, t. y. tik 2021 metų pradžioje, tik tada ta nuolaida ir pasimatys. Dabar svarbu išsilaikyti valtyje. Pasaulyje yra šalių, kuriose daug blogiau. Lietuvos žmonės optimistiškiau nusiteikę, tarp jų ir klaipėdiečiai. Juo labiau kad kalbama, jog visi mūsų šalies žmonės važiuos į savo pajūrį, o ne į užsienį, mes tikimės, kad sugebėsime konkuruoti su kaimyniniais Palangos, Nidos kurortais, nes pas mus yra ta pati jūra. Naudos būtų ir apgyvendinimo, ir maitinimo sektoriams, ir kt.", - sakė A. Petkūnienė.

Senamiesčio verslininkai ketina tartis su Savivaldybe, kokių priemonių, galbūt kultūrinių, reikia imtis, norint prisivilioti vietinius turistus, kuo Klaipėda galėtų būti jiems įdomi. "Gal žmonės iš Tauragės, Rietavo, Šilalės, pagulėję prie jūros, neaplenks ir Klaipėdos senamiesčio", - viliasi A. Petkūnienė.

Žinoma, išlieka pavojus, kad lietuvaičius gali pavilioti kaimyninės Latvijos kurortai, ką jie darydavo ir anksčiau.

Pagalbą gauti sudėtinga

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sako, kad paramą gauna tik nedidelė verslininkų dalis. Kad kuri nors įmonė jau būtų nemoki, kol kas nesigirdi. "Nuotaikos nėra geros. Pagalbą gauti gana sudėtinga. Tarp mūsų narių yra paraiškas teikusių po 6 kartus ir jos buvo atmestos. Tas biurokratizmas, kai įmonė atitinka visus kriterijus, kai labai ilgai užtrunka sutarties pasirašymas, ko gero, nužudė ne vieną verslininką. Norit gauti paramą, reikia kantrybės. Tai trunka per ilgai, pinigų reikia greičiau, nes būtina mokėti atlyginimus, buvo sutarčių, kurių nebuvo galima nutraukti.

Ko gero, geresnės priemonės yra tos, kurias naudoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ten viskas yra paprasčiau ir dabar ten viskas juda gana greitai, o per "Invegą" gana sudėtinga. Vos ne kiekvieną dieną keičiasi reikalavimai ir kriterijai, ten įsigalėjusi biurokratija.

Buvo įmonių, kurios sustojo vien todėl, kad pirmomis savaitėmis nedirbo Registrų centras, sustojo sandoriai per vidurį: lyg parduota, lyg ir ne, lyg ir tavo, lyg ir ne tavo. Buvo įmonių, kurių darbuotojai užstrigo užsienyje, įmonių, kurios negalėjo išsiųsti darbuotojų. Čia tas pats, kas žmogui sustabdyti visą kraujo apykaitą ir pasakyti: na, dabar tu išgyvenk ir dar būk malonus atsigauk. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo biurokratams. Versle taip: pinigų neįsiliejo į apyvartą, viskas sustojo. Kiekvienas mėnuo verslui - nauji mokesčiai, atlyginimai darbuotojams, naujos sąskaitos", - sakė V. Kažuro.

Iš pradžių buvo šokas

Dabar karantinas sušvelnintas, kai kuriam verslui leista dirbti nuo 11 iki 22 val. Bet, V. Kažuros teigimu, jam neapsimoka pradėti dirbti, nes jis sumokės daugiau mokesčių, nei gaus lėšų, nes ateis vienas du žmonės. "Praėjo 10 savaičių, įvyko psichologinių pokyčių, todėl šiandien nesusigrąžinsi buvusios apyvartos, darbuotojų ir klientų srauto. Įmonės skaičiuojasi, kam apsimoka pradėti dirbti, kam - ne. Manau, netrukus atsiras dar daugiau pesimizmo. Galbūt kas nors apsiskaičiuos, kad jam labiau apsimoka būti nemokiam.

Prasidėjus karantinui pirmas dvi savaites buvo šokas. Aš gyvenau su telefonu rankoje, nes skambino žmonės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) pažymų, pasipylė klausimai, ką daryti. Skambino manikiūro meistrės, kirpėjos, kosmetologės, kurioms kiekvieną mėnesį kapsi nuomos mokestis, kurio niekas nenori mažinti. Joms automatiškai formuojasi skola. Tarkime, už patalpų nuomą turi mokėti 500 eurų, o didžiausia valstybės parama yra 275 eurai per mėnesį. Tai jau žmogus automatiškai turi nuostolį, nepaisant to, kad jam dar ir valgyti reikia.

Taip, ta valstybės parama kas nors pasinaudos, bet yra tokių įmonių, kurių veikla, susijusi, pavyzdžiui, su renginių organizavimu, buvo uždrausta ir kurios per dvi savaites neteko apie 150 tūkst. eurų pajamų. Tokių įmonių darbuotojai kartu su savininku išėjo į Užimtumo tarnybą, nes suprato, kad jokia parama nepadengs tų negautų pajamų. Gal kiek lengviau buvo gamybininkams, kurių veikla nebuvo sustabdyta. Bet jiems užsidarė eksporto rinkos. Švedija, Danija, Norvegija renkasi kontaktus, bet kol kas užsakymų neduoda. Tikrai ne visi spėjo persiorientuoti į kokią nors kitą veiklą. Buvo įmonių, kurios ėmėsi gaminti apsaugos priemones, bet tai labiau emocinis veiklos pakeitimas siekiant sumažinti šoką. Taip, ta parama gerai, dabar vis dėlto kitoks scenarijus nei 2008-aisiais, kai buvo sakoma, kad jeigu negalite išgyventi, bankrutuokite.

Vida KAŽURO, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja

Verslas privalo prisiimti riziką, bet šiuo atveju, kai buvo uždrausta dirbti, ji buvo tokia, kad niekas jos negalėjo numatyti. Sakoma, kad nesi geras verslininkas, jeigu neturi dviem mėnesiams pagalvės. Mano manymu, geras verslininkas tas, kuris savo pinigus yra investavęs, tas, kurio visi pinigai dirba", - kalbėjo V. Kažuro.

Jolanta JUŠKEVIČIENĖ, Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė

Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė Jolanta Juškevičienė teigė, kad daugiausia įmonės naudojasi galimybe gauti subsidijas už prastovas. Kai kurios įmonės jau grįžta į darbą, nutraukia prastovas. Anksčiau daryta apklausa parodė, kad niekas nesiruošia kreiptis į "Invegą" dėl paskolų atidėjimo ir kompensavimo. "Kol kas sunku komentuoti situaciją, dar karantinas nesibaigė. Kad nebus nieko gero, visi supranta, bet nežinia, kiek blogai bus. Smulkiajam verslui paprasčiau, jis greičiau smigo ir greičiau kyla, nes jo paslaugų žmonėms reikia kasdieniniame gyvenime. Sunkioji pramonė dar judėjo iš inercijos", - sakė J. Juškevičienė.

Paramą gavo tik 12 proc.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta narių apklausa (dalyvavo 41 įmonė, iš kurių - 41,5 proc. smulkios, 48,8 proc. vidutinės ir 9,8 proc. stambios) parodė, kad net 39 proc. jų veikla dėl karantino buvo apribota, o 24,4 proc. - uždrausta.
53,7 proc. įmonių buvo įtrauktos į VMI skelbiamą nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą ir 68,3 proc. ketino ar jau pasinaudojo valstybės siūlomomis paramos priemonėmis. Iš 28 respondentų, kurie jau bandė, naudojasi arba planavo pasinaudoti valstybės paramos priemonėmis, net 75 proc. pretendavo į subsidijas, skirtas kompensuoti darbo užmokesčiui prastovų metu, 57,1 proc. iš atsakiusiųjų ketino naudotis mokestinėmis lengvatomis (VMI ir "Sodros") ir 50 proc. ketino pagalbą gauti per "Invega" siūlomas priemones.
Valstybės paramą pavyko gauti tik 12,2 proc. Tuo tarpu 43,9 proc. įmonių paramos negavo ir 43,9 proc. įmonių paramos dar nebandė gauti.

VMI duomenys apie subsidijų dydį

Didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu užsiimančioms mikroįmonėms (1084) skirta nuo 500 iki daugiau nei 33 tūkst. eurų (vienai įmonei) subsidijos suma;apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla užsiimančioms mikroįmonėms (197) skirta nuo 500 iki daugiau nei 11 tūkst. eurų (vienai įmonei); odontologinės praktikos, bendrosios praktikos gydytojų, gydytojų specialistų veikla ir kt. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos mikroįmonėms (102) - nuo 500 iki daugiau nei 22 tūkst. eurų (vienai įmonei); menine, kūrybine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla užsiimančioms mikroįmonėms (94) - nuo 500 iki daugiau nei 23 tūkst. eurų(vienai įmonei); švietimo veikla užsiimančioms mikroįmonėms (84), tarp jų ir - kultūrinio, sportinio ir rekreacinio, vairavimo mokymo - nuo 500 iki daugiau nei 21 tūkst. eurų (vienai įmonei); Transportu ir saugojimu užsiimančioms mikroįmonėms (78) - nuo 500 iki daugiau nei 18 tūkst. eurų (vienai įmonei);kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir kt. administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančioms mikroįmonėms (59) - nuo 500 iki daugiau nei 16 tūkst. eurų (vienai įmonei);teisine ir apskaitos bei kita profesine, moksline ir technine veikla užsiimančioms mikroįmonėms (38) - nuo 500 iki daugiau nei 35 tūkst. eurų (vienai įmonei); nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu ir kt. nekilnojamojo turto operacijų veikla užsiimančioms mikroįmonėms (34) - nuo 500 iki daugiau nei 19 tūkst. eurų (vienai įmonei); statybos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos, elektros ir vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo, inžinerinių statinių statybos, kt.) mikroįmonėms (25) - nuo 500 iki daugiau nei 9 tūkst. eurų (vienai įmonei).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau skelbia viešai sąrašą mikroįmonių, kurioms yra pervesta subsidija bei jos dydis. Sąrašas atliekant pavedimus nuolat atnaujinamas. Jis yra skelbiamas: http://eimin.lrv.lt/lt/naudinga-informacija-1/informacija-verslui-del-covid-19/pagalba-verslui-patirianciam-sunkumu-del-covid-19/subsidiju-skyrimo-isakymai.

INVEGA

Nacionalinė plėtros įstaiga "Investicijų ir verslo garantijos" įmonėms išmokėjo daugiau kaip 500 tūkst. eurų palūkanų kompensacijų už balandžio mėnesį pateiktas paraiškas pagal daugiau kaip 1 800 sprendimų. Iš bendros kompensacijų sumos daugiau kaip 16 tūkst. Eur skirta įmonėms, kurioms dėl COVID-19 pandemijos buvo atidėti paskolos mokėjimai.