Vakare Joninės uostamiestyje įsišėlo

Belaukdami Joninių laužo, kurį uždegė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su savo sūnumi Vytautu, Danės skvere žmonės turėjo ką veikti. Kas dar vainikus pynė, kas į  jomarke iki vėlumos prekiaujančius tautodailininkus dairėsi, kas per mažą Joninių lauželį šokinėjo, kas šoko ar  dainavo, o kas tiesiog vaikščiojo ratais, šnekučiavosi, klausėsi įvairių kolektyvų atliekamų dainų. Minioje nemažai buvo ir užsieniečių. Jie prašė moterų su tautiniais rūbais leidimo jas fotografuoti.

O prie būrėjos iš žolelių netgi stovėjo  eilutė.  Su ja buvo kalbamasi sėdint ant suolo slaptai, į kitus atsisukus nugara.„Būrėja labai patiko, nes nuteikė  maloniai. Kalbėjo ir linksmai, ir įdomiai. Ne, ji ateities nepranašauja, bet labai pamalonina širdį. Kalbėjome ir apie sveikatą, turtus, santykius. Manęs laukia daug nuotykių, tai abi pasijuokėme “, - prisipažino klaipėdietė Irina. Moteris sakė, kad kasmet Jonines švenčia. Jai atrodo, kad pas mus trūksta tokių švenčių „Stengiamės ir vaikus išvesti į šventę, atitraukti juos nuo kompiuterių, sudominti papročiais“, - kalbėjo moteris.

Prieš pat uždegant didįjį laužą žmonės kartų dainavo: „ant kalno karklai siūbavo...“ Renginį vedusi etnologė Gražina Kadžytė. džiaugėsi Danės skvere žmonių jūra. Jomarko dalyviai, kulinarijos paveldo, tautodailės atstovai, stebėjosi, kiek daug žmonių perėjo per  skverą. Žinoma, buvo pasveikinti ir vyriausieji Klaipėdos Jonai, ir jaunesni. Jauniausiam  buvo 11metų.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, visiems  linkėdamas rasti savąjį paparčio žiedą, apgailestavo, kad Jono kalnelio rekonstrukcijos nespėta baigti ir tikino neabejojąs, kad kitais metais Jonines vėl švęsime ten.  Jis  svarstė, ar ne daugiau klaipėdiečių ir miesto svečių susirinko Danės skvere nei per Jonines Jono kalnelyje.  „ Pasirodo, ne vieta lemia, o  tai, kad žmonės nori švęsti. Šiandieninė šventė  liudija, kad mes mylime savo kraštą, tikime jo tradicijomis ir pasirengę jas puoselėti. Tradicijos ir papročiai gyvuos, jeigu sugebėsime juos perduoti savo vaikams ir anūkams. Kai matai tokį geranoriškai nusiteikusių žmonių būrį, šokantį liaudies šokius, tai negali nesidžiaugti“, - sakė V. Grubliauskas.

Anot jo, dar geriau būtų, kad Jonų bažnyčia taptų šios šventės epicentru. „Tai tas papartis, kurį turime surasti drauge“, - teigė jis.

 Duodamas interviu V. Grubliauskas sakė: „Joninės man, kaip ir kiekvienam klaipėdiečiui, kiekvienam lietuviui, puoselėjančiam tradicijas, mylinčiam krašto istoriją, viena prasmingiausių ir šviesiausių švenčių.  Svarbu ne tai, kad naktis trumpiausia, o tai, kad visi patiki  stebuklu paparčio žiedo ieškojimo prasme. Tai didžioji Joninių paslaptis, kuri visada lieka neįminta. O stebuklo reikia kiekvienam žmogui. Kartais jis būna paprastas kasdienis darbas. Nusišypsok nepažįstamajam, padėk močiutei,  žmogui, kuriam to reikia, ir tai bus stebuklas, kurį tu gali sukurti.“

Mero manymu, uostamiestyje Joninių šventė ne ką prastesnė, nei bet kuriame kitame mieste, turinčiame daugiau sąsajų su Jonais. Tądien uostamiestis tampa Jonuva. 

Naktį visos žolinės skulptūros Danės skvere buvo gražiai apšviestos, tai joms suteikė dar didesnio paslaptingumo. Žmonės fotografavosi prie jų.  23 valandą  dar niekas nesiskirstė. Tą stebuklingą naktį miesto autobusai važiavo ilgiau. Taigi klaipėdiečiai Jonines atšventė deramai.