Užterštumas kietosiomis dalelėmis - vis didesnis

Kietųjų dalelių ore vidutinė paros norma yra 50 ?g/m3. Vakar Šilutės plente buvo užfiksuota 61 ?g/m3 koncentracija.

Miestuose kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai. Užterštumas padidėja, kai į orą patekę teršalai neišsisklaido dėl silpno vėjo ir nepalankių meteorologinių sąlygų (rūko, dulksnos).

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, nuo 2015 metų šiemet pirmą kartą Klaipėdoje viršyta 35 dienų riba, kai kietosios dalelės neišsisklaido. Anot vedėjos, didžiausią įtaką tam turėjo neįprastas ramus, be vėjo, oras.

"Taršą kietosiomis dalelėmis labiausiai lemia transportas. Šiais metais dėl remonto uždarius Tilžės gatvę, padidėjo transporto srautas, o sykiu ir užterštumas Baltijos žiede. Taip pat neigiamą įtaką miesto klimatui turi daugiausiai dyzelinį kurą naudojantis sunkusis transportas, kuris ėmė važiuoti Baltijos prospektu į Centrinį Klaipėdos terminalą", - sakė R. Jievaitienė.

Pagrindinės miesto taikomos priemonės kietųjų dalelių koncentracijai mažinti, anot pašnekovės, yra gatvių valymas.

Rengiamas planas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 metų ir 2030 metų turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuva įpareigota iki 2020 metų 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. - azoto oksidų, 32 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. - amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. - azoto oksidų, 15 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Aplinkos ministerija rengia Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jis turi būti patvirtintas iki šių metų pabaigos, tačiau plane numatytos priemonės - taršos mokestis automobiliams, siūlymas riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose miestuose, dyzelinio kuro akcizo didinimas, draudimas šildyti namus kietuoju kuru - kol kas sulaukė tik aršios kritikos.

Informacija. Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didina sergamumą kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus. Tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas - bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų. Padidėjus oro taršai kietosiomis dalelėmis Visuomenės sveikatos biuras pataria atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke. Vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, patariama išvykti iš miesto.