Užterštas Klaipėdos oras ne gėlytėmis kvepia

Pagal Lietuvos valstybinio Oro monitoringo matavimų stoties duomenis 2016 m. sausio 22 d. kietųjų dalelių koncentracija rytinėje miesto dalyje (Šilutės pl.) yra 74,97 µg/m³ ir viršija nustatytą ribinę vertę 1,5 karto, o centrinėje dalyje (Bangų g.) yra 71,92 µg/m³' ir viršija nustatytą ribinę vertę 1,42 karto.

Atmosferos oro tarša galėjo padidėti dėl transporto teršalų emisijos, dėl emisijos iš katilinių. Jei nepasikeis meteorologinės sąlygos (šaltas, sausas oras), kietųjų dalelių koncentracija gali dar padidėti.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Į oro taršą jautriausiai reaguoja vaikai, seneliai, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės. Dėl kietųjų dalelių poveikio paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos.

Visuomenės sveikatos centro specialistai esant padidėjusiam oro užterštumui nerekomenduoja ilgesnį laiką būti lauke, ypač sportuoti prie pagrindinių miesto gatvių, nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką, mokyklose neorganizuoti renginių lauke. Kuo daugiau laiko praleisti patalpose, kur kietųjų dalelių koncentracija yra mažesnė. Blogai pasijutus rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis įtakoja sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Nuolat būnant aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, ilgainiui - plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.