Tokie užmojai tiesiog apstulbino klaipėdiečius, dalis jų yra pasiryžę saugoti senus medžius nuo kirtėjų. Žmonės pabrėžia, kad K.Donelaičio „Metai“ jiems asocijuojasi būtent su keturiais metų laikais, o ne su kokia nors Brazilija, kurioje visada žalia.
Rengė protestus
Šiemet sumedėjusiai augmenijai genėti, kirtimams uostamiesčio teritorijoje skirta 150 tūkst. litų. Kai toliau kertami Liepų gatvės medžiai, neseniai sulaukta visuomenės protestų, mat naikinami ir visiškai sveiki medžiai.
Valdininkai atkerta, esą genėti medžius, juos keisti naujais būtina, nes kitaip kyla grėsmė žmonėms, jų turtui. Be to, medžiai neleidžia patekti dienos šviesai į butus, trukdo elektros linijoms, apšvietimo stulpams.
Kai kurių Klaipėdos gyventojų manymu, merijos samdomi genėtojai neišmano savo darbo ir medžius, užuot juos tvarkę, tiesiog pažeidžia.
Anot Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo dendrologės, kraštovaizdžio architektės Ritos Goliakovienės, didžiausios klaidos genėjant medžius Klaipėdoje padarytos sovietmečiu. „Tai, ką dabar daro medžių genėtojai, yra tų pačių klaidų kartojimas“, - tikino ji.
Atnaujinimo vizija
Didžiausias šurmulys kilo paaiškėjus, kad miesto tvarkdariai užsimojo prieš didžiulius, senus, net per audras nenuvirtusius medžius K.Donelaičio skvere. „Aikštę planuojama atnaujinti. Reikia, kad būtų tinkama danga, apšvietimas, suoleliai. Specialistai, kurie kuria landšafto projektą, turi viziją, kad aikštė įkūnytų "Metų laikus", kad ištisus metus joje kas nors žaliuotų, žydėtų", - viziją perteikė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, iškėlusio iniciatyvą sutvarkyti minėtą aikštę, pirmininkas Arūnas Sakalauskas.
Jam pritaria merijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Jis tvirtina, kad K.Donelaičio skvere medžiai yra sveikesni nei K.Donelaičio gatvėje. „Gal kelis medžius aikštėje ir būtų galima palikti, bet kaip atrodys? Tad planuojama tiek aikštėje, tiek K.Donelaičio gatvėje augančius senus medžius pakeisti naujais", - sakė L.Dūda.
Tokios užmačios itin papiktino iniciatyvius klaipėdiečius. „Esu pasiryžęs po tais medžiais stovėti, kad tik jų nenukirstų. Koks K.Donelaitis bus be medžių? Iškirtus juos pats paminklas pradės verkti“, - tikino uostamiesčio gyventojas Antanas.
Pieš skvero medžių naikinimą nusiteikusi ir R.Goliakovienė. „Galima iš ten pašalinti kelias papuvusias, drevėtas liepas, bet kirsti plynai - jokiu būdu. Gerbkime ir medžius, ir su jais išaugusius žmones“, - teigė ji.
Profesorė apstulbo
Kone labiausiai dėl merijos planų yra apstulbusi KU profesorė kalbininkė Dalia Kiseliūnaitė. „Didesnės nesąmonės tektų paieškoti. K.Donelaičio „Metai“ yra apie keturis skirtingus metų laikus. Todėl visiškai nesuvokiu, kaip galima sudarkyti šią idėją ir prisodinti neaiškių, matyt, svetimų, medžių, ir dar kiaurus metus žaliuojančių bei žydinčių?“ - stebėjosi ji.
D.Kiseliūnaitė, daug dėmesio skirianti K.Donelaičio kūrybai tyrinėti ir populiarinti, LŽ tikino, kad visuomenė privalo kuo anksčiau pareikšti kritišką savo požiūrį dėl medžių naikinimo skvere.
„Kad nebūtų kaip įprasta: sudėlioja parašus, padalija pinigus, o paskui dėl akių atsiklausia visuomenės, kurios žodis jau nieko nebelemia. Merija prieš imdamasi kokių nors drastiškų veiksmų šioje iškiliam rašytojui skirtoje vietoje privalo organizuoti viešuosius pasitarimus, projekto pristatymus, diskutuoti su miestiečiais ir nieko nespręsti už akių. Ypač svarbu atsiklausti lietuvininkų nuomonės“, - pabrėžė mokslininkė.
Jos manymu, reikia ne tik merijos samdytų, bet ir nepriklausomų ekspertų išvadų, ar dar ilgai gali gyvuoti senieji medžiai K.Donelaičio skvere. „Žinoma, jei paaiškėtų, kad po kelerių metų tie medžiai ims griūti, tada geriau jau šalinti grėsmę. Bet pabrėšiu, kad būtina ir nepriklausoma ekspertizė, nes merijos užsakymu atlikta ekspertizė gali būti subjektyvi. Jei paversime tą vietą kažkokiu japonišku sodu, tai bus kvailystė“, - teigė profesorė.
Rašyti komentarą