Užgavėnės virtualiai: naujos patirtys atveria naujas galimybes

Visi prisitaikėme ne tik prie nuotolinio darbo, bet ir prie nuotolinių švenčių. Ne išimtis ir Užgavėnės. Uostamiestyje jos prasidėjo jau nuo vasario 1-osios, o tautodailininko Stanislavo Meškausko Užgavėnių kaukių parodą bus galima išvysti iki vasario 28 dienos.  Klaipėdos etnokultūros centras šiemet sukūrė virtualų Užgavėnių turą, kurio metu gyventojai galėjo ne tik sudalyvauti virtualių kaukių gamybos edukacijose, bet ir pamatyti, kaip atrodė ankstesniais metais degintos Morės.

Užgavėnių užkampis – tai iki vasario 16-os dienos veikęs Užgavėnių namelis. Per stiklines duris klaipėdiečiai galėjo pamatyti ir susipažinti su Užkampyje „gyvenančiais“ persirengėliais.

„Žinoma, dauguma žmonių negalėjo atvykti ir gyvai pamatyti mūsų Užgavėnių užkampio, nes tebegalioja judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. O patys klaipėdiečiai, turime pasidžiaugti, tikrai noriai lankėsi pasižiūrėti šios mūsų sukurtos atrakcijos. Be abejo, žmonės griežtai laikėsi apsaugos priemonių reikalavimų. Dienos metu daugiausia atvykdavo šeimos, o  vakarais dažniau sulaukėme jaunimo ir pagyvenusio amžiaus žmonių. Todėl būriavimosi tikrai nebuvo. Kelis kartus pabandėme paskaičiuoti užkampio lankytojus, tai per dieną jų ateidavo apie 60“, - kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Gyventojai galėjo pamatyti ne tik Užgavėnių užkampį, bet ir Meno kiemo dirbtuvių vitrinoje Daržų gatvėje esančią tautodailininko Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių parodą. Ten pat pakabintas ir televizorius, kuriame transliuojamas nebylusis kinas su titrais apie patį kaukių meistrą ir ankstesniais metais vykusias Užgavėnes mieste.

„Išėjus pasivaikščioti po senamiestį, tikrai buvo galima stabtelėti ir, nors ir netiesiogiai, pajusti tą šventinę nuotaiką“, - pasakojo direktorė.

<p>Nuotolinės edukacijos ir pristatomasis klipas

<text>Etnokultūros centro darbuotojai sukūrė ir specialų video klipą, pristatantį Užgavėnių užkampį. 

„Pagal peržiūrų skaičių matome, kad jis sulaukė didelio susidomėjimo ir pasidalinimų Facebook socialiniame tinkle skaičiaus. Filmukas pasiekė ne tik visą Lietuvą, bet ir užsienį“, - džiaugėsi pašnekovė.

N. Sliužinskeinė pasakojo, kad šiemet Etnokultūros centras vis tik pasiryžo pabandyti suorganizuoti nuotolines Užgavėnių kaukių gamybos edukacijas. „Svartėme, kaip pavyks, jungsis kas nors, ar ne? Situacija tikrai buvo sunkiai prognozuojama. Tačiau mūsų pačių nuostabai, sulaukėme daugiau nei 30-ies užsiregistravusių grupių. Turėjome keletą ir neįgalių vaikų grupių. Nors nuotolinės edukacijos tapo nemenku iššūkiu, mums pasisekė jį įveikti“, - akcentavo vadovė. 

Tai, pasak pokalbininkės, buvo labai gera proga supažindinti vaikus su Užgavėnių tradicijomis ir kaukių prasme. „Užsiėmimo pabaigoje dar surengdavome mini viktoriną, kad vaikai pasitikrintų, ką naujo sužinojo. Pasirodo, kad mažiesiems tai tapo itin įdomia patirtimi, kurios metu jie ne tik gerai praleido laiką, bet ir daug ką įsiminė“, - apie nuotolinių užsiėmimų pasisekimą kalbėjo N. Sliužinskienė.

Prie edukacijų taip pat jungėsi ir Hamburgo lietuvių bendruomenė. „Nors visa ši pandeminė situacija tikrai sudėtinga, panašu, kad joje atsiveria ir kiti, labai geri dalykai. Tampame matomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Matyt, net pasibaigus karantinui, išmoktas patirtis darbe, galėsime naudoti ir toliau“, - teigė pokalbininkė.

<p>Tradicijos tęsiamos

<text>Net ir esant tokiai sudėtingai situacijai, išsaugoti ir tęsti švenčių tradicijas vis gi pavyko. „Reikia ir toliau jas puoselėti. Taip pat vasario 5 – ąją turėjome puikią galimybę prabilti apie mūsų Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto Šiupinio šventę ir jos tradicijas, apie kurias gal net ne visi ir girdėję yra“, - pasakojo direktorė. Klaipėdos etnokultūros centro YouTube kanale buvo galima išvysti režisierės, dr. Dalios Kiseliūnaitės pusvalandžio trukmės filmą „Šiupinys“ iš ciklo „Ką mes bevalgėm? Klaipėdos krašto tradiciniai valgiai“.

Etnokultūros centro sukurti video klipai apie Užgavėnių užkampį sulaukė apie 15 tūkstančių peržiūrų. Anot pašnekovės, vykstant šventei gyvai, į ją kasmet susirinkdavo apie 8- 10 tūkst. žmonių. „Aišku, gyvo bendravimo šiemet nebuvo, tačiau šeimos savo namuose vistiek galėjo pasidaryti kaukes ir pašėlioti bent tarpusavyje. Juk Užgavėnių esmė yra mokėjimas pasijuokti ir pasidžiaugti. Tam užtenka ir poros ar triejų žmonių“, - apie tradicijų puoselėjimą šeimoje kalbėjo N. Sliužinskienė.

„Žinoma, be galo gaila, kad negalėjome išeiti į miestą ir pasidaryti šventės ten. Tikrai labai nepaprastas atvejis šiemet. Bet galime pasidžiaugti tuom, kad turime pakankamai sniego šiais metais. O kadangi vienas iš populiaresnių Užgavėnių papročių yra voliojimąsis sniege, tarkim, kad ir išvirtus iš rogių, tai vaikai tikrai galėjo padaryti tą patį, kad šventinė dvasia būtų jaučiama ir namuose“, - kalbėjo vadovė.

Morė šiemet taip pat buvo deginama virtualiai. Vasario 15 dieną, Klaipėdos Etnolultūros centro Facebook paskyroje buvo galima pamatyti kaip ir kokios Morės įvairias metais buvo deginamos Klaipėdos mieste.

KAUKĖS. Apie Užgavėnių kaukių tradicijas vaikai sužinojo Klaipėdos etnokultūros centro suorganizuotose nuotolinėse edukacijose.

Julijos BANIENĖS nuotr.