Uostas ir miestas: bendrojo vardiklio beieškant

Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, miesto ir uosto santykiai visoje Europoje yra panašūs.

"Mes nesame pasaulio bamba, todėl ir pas mus kyla panašūs klausimai, bet turime suprasti, kad uosto ir miesto kaimynystė yra neišvengiama", - sakė jis.

Kodėl ne municipalinis?

Gal viskas būtų kitaip, jeigu Klaipėdos uostas būtų, tarkime, municipalinis - miestas turėtų daug pinigų ir išnyktų bet kokia priešprieša?

Kiek pasaulio uostų teko aplankyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui, jis jau ir pats nebesuskaičiuoja. Jo teigimu, prieš kelerius metus atlikus studiją Klaipėdos uosto valdymo ir veiklos forma pateko į geriausių pasaulio uostų šimtuką.

Pasak jo, Lietuva apskritai yra išskirtinė valstybė pasaulyje, turinti 100 km jūros pakrantės ir tik vienintelį uostą. Todėl labai akcentuojama strateginė uosto reikšmė valstybei. Klaipėdos uosto direkcijos vadovo manymu, valstybėse, turinčiose kelis uostus, kurie didžiąja dalimi yra valdomi municipalitetų, nėra viskas taip gerai, kaip įsivaizduojama, nes vertinami atskiri dalykai, o ne visuma.

"Pasakyti, kad Latvijos Rygos ar Ventspilio uostai yra grynai municipaliniai, kad juose nėra jokių problemų, tikrai negalėčiau. Mes džiaugiamės, kad mūsų savivaldybė prisideda sprendžiant kai kuriuos uosto klausimus projektavimo, administravimo požiūriu, bet noriu pasakyti, kad municipalinių uostų savivaldybės investuoja ir milžiniškas lėšas į jų plėtrą", - teigė A. Vaitkus.

Svarbiausia - pasiekti rezultatai

V. Grubliauskas mano, jog kalbant apie įtampą uosto ir miesto santykiuose gerokai sutirštinamas vaizdas. Tačiau meras neneigia, kad diskusijos dėl daugelio klausimų vyksta gana karštai ir atvirai.

"Galbūt susidaro įspūdis, kad mes santykius aiškinamės iki peštynių. Drąsiai galiu pasakyti, kad tikrai taip nėra. Mano ir uosto vadovo A. Vaitkaus asmeniniai santykiai - geri, ir tai gera prielaida visam uosto ir miesto valdžios santykių fonui. Žinoma, kai kuriais klausimais mūsų pozicijos skiriasi gana aiškiai, kai kuriais suderinamos gana greitai.

Norėčiau pabrėžti mūsų konstruktyvų ryšį su Susisiekimo ministerijos vadovybe. Šis ryšys - labai svarbus Klaipėdai, nes, kad ir kaip būtų, ji - centrinis Lietuvos logistikos mazgas. A. Vaitkus, būdamas Vilniuje, ko gero, yra labiau klaipėdietis negu uosto direktorius, o Klaipėdoje pirmiausia būna uosto direktoriumi ir klaipėdiečio jame lieka šiek tiek mažiau.

Esminis dalykas - pasiekti rezultatai. Kairių gatvės rekonstrukcija - vienas iš tų puikių rezultatų, akivaizdžiai bylojančių, kad norint ir ieškant surandami sprendimai ir esant gana sudėtingoms situacijoms. Labai daug buvo diskutuota dėl šios gatvės. Dabar ja važiuojančiam žmogui vargu ar labai svarbu, kas ją nutiesė. Ir padėkoti ne kiekvienas stengsis, nes kai yra gerai, atrodo, kad dėkoti nėra už ką. "Dėkojama", kai atsiranda duobės", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Reikalai gerėja?

Pasak A. Vaitkaus, palyginti su pernai metų vasariu ir kovu, šiandien uostas ir miestas visais esminiais klausimais sutaria gana gerai.

"Konstruktyviai diskutavome su savivaldybe dėl Nemuno gatvės gyventojų gerovės. Manau, žengtas didelis žingsnis beveik 10 metų sprendžiant Baltijos prospekto sankryžų klausimą, pirmoji sankryža jau statoma. Miestas čia vėliavnešys, o Susisiekimo ministerija ir Uosto direkcija finansuoja.

Tikiu, kad tuoj rasime bendrą sprendimą ir dėl Nevėžio gatvės, kas leis toje miesto dalyje esančius transporto srautus nukreipti į pietinį aplinkkelį. Sprendimas dėl Pauosčio geležinkelio kelyno - dar vienas labai rimtas žingsnis dešimties metų diskusijose, nebeinant su geležinkelio sąstatais į miesto centrą", - pasakojo A. Vaitkus.

Miestas neketina užimti uosto

Pasak A. Vaitkaus, vienas iš tokių akcentų, dėl kurių šiandien dar diskutuojama, ir kartais gana aštriai, - labai arti uosto atsirandantys gyvenamosios paskirties pastatai. Kaip problema įvardinamas gyvenamosios paskirties pastatų formavimas palei Minijos gatvę - Statybininkų prospekto ir Minijos gatvės sankryžoje.

"Mes nuoširdžiai prašome atsakingų savivaldybės pareigūnų neplėtoti gyvenamosios paskirties pastatų arti uosto teritorijos, nes tai yra užprogramuotas konfliktas ateityje. Žmonės, įsigydami nekilnojamąjį turtą šalia uosto, iš pradžių mato tik gražų vaizdą, o paskui atsiranda skundų, gimsta tokios ilgos diskusijos kaip šiandien dėl Nemuno gatvės gyventojų", - atviravo Uosto direkcijos vadovas.

Mero manymu, priartėjimo prie uosto teritorijos situacija yra senesnių laikų palikimas. Šiandien ji kitokia.

"Tokiu atveju diskomfortą patiria tiek žmonės, kurie pradeda gyventi šalia uosto, tiek uostas, kurio veiklai jie pradeda trukdyti. Nemuno gatvės gyventojų problema tęsiasi nuo praeito šimtmečio. Dabar kokių nors statybų prie uosto teritorijos praktiškai nėra. Sakyčiau, vyksta priešingas procesas - iškeliami kai kurie miesto infrastruktūros objektai, kurie trukdo uosto plėtrai, pavyzdžiui, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, darželis "Puriena". Placdarmas plečiamas į miesto pusę. Miestas ambicijų užimti uosto teritoriją tikrai neturi, - tikino Klaipėdos meras.

- Suprantu uosto ambicijas eiti gilyn į miestą, jos yra logiškai motyvuotos. Ar jos visada priimtinos miestui, tai jau kita kalba. Pramonės, susijusios su uosto veikla, invazijos į miesto teritoriją procesas, ar tai būtų krova, ar statybos, ar remontas etc., tikrai yra nelabai pageidaujamas. Manau, tai Uosto direkcija puikiai supranta", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Miestas gauna pinigų

A. Vaitkaus teigimu, Uosto direkcijos dalyvavimas kuriant miesto gerovę yra reikšmingas. Tai šiemet įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Klaipėdos uosto direkciją pripažinusi bendruomeniškiausia įmone Lietuvoje.

Uosto direkcija 14 metų iš eilės miesto privažiuojamiesiems keliams ir įvairiems miesto renginiams kasmet vidutiniškai skiria po 9,2 mln. Lt, t. y. 16,5 proc. savo pelno. Uosto vadovas sako daugiau tokių analogų Lietuvoje nežinąs. Todėl jam nesuprantamas kai kurių politikų siekis įteisinti įstatymiškai tai, kad miesto savivaldybei Uosto direkcija kasmet skirtų apie 10 proc. savo rinkliavų. Kam prašyti 10 proc., jeigu realiai skiriama 16,5 proc.?

"Mes aiškiname miesto valdžiai, kad ypač svarbu yra siekti tų skaičių, kurie daro tiesioginę įtaką miesto biudžetui. Jo pajamas sudaro dvi dalys. Viena - skiriamos dotacijos tam tikroms įmonėms palaikyti arba atskiriems projektams įgyvendinti, kita - gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Labai dažnai tenka girdėti sakant, kad visi pinigai atiduodami Vilniui. Noriu pasakyti, kad sostinė gauna 40 proc. gyventojų pajamų mokesčio, o Klaipėdos miestas - 86 proc. Kasmet į Klaipėdos miesto biudžetą iš tiesiogiai uoste dirbančių įmonių ir Uosto direkcijos įplaukia 36 mln. Lt. Manau, kad viena iš pagrindinių ne tik Uosto direkcijos, bet ir miesto savivaldybės užduočių turėtų būti sukurti uoste kuo daugiau darbo vietų. Tai didintų gyventojų pajamų mokesčių dalį", - sakė A. Vaitkus.

Kas kam ką dovanoja?

"Jokiu būdu neneigiu tos statistikos, tos metodikos, pagal kurią skaičiuoja Uosto direkcija. Ji nėra iš piršto laužta. Tačiau vis dėlto mes turėtume susitarti, kas yra skaičiuojama ir kas iš tikrųjų yra vertintina kaip tiesioginė nauda miestui.

Kitas dalykas, miestas nenori išpešti iš uosto kokios nors naudos tik sau. Pinigai reikalingi kurti miesto infrastruktūrai, kuria naudojasi to paties uosto žmonės. Uosto direkcijos lėšomis finansuojamos gatvės yra svarbios ir uostui, ir jame dirbančioms bendrovėms, taigi jos yra dovana ne tik miestui, bet ir uostui.

Tie 10 proc. rinkliavų miestui nebuvo dogma. Tai buvo tiesiog atspirties taškas. Ši diskusija nėra baigta ir joje šiandien mes dar neturime bendrojo vardiklio. Didelės įtampos nėra, bet turime susitarti dėl definicijų. Esame sutarę su Uosto direkcijos direktoriumi, kad mus supažindins su savo skaičiavimo metodika. Mes irgi rengiamės pateikti uostui savo analizę, kaip įsivaizduojame tuos skaičius ir jų svarbą žvelgiant į perspektyvą.

Ta uosto dalis, kuri grįžta į miestą GPM pavidalu, tai nėra uosto dovana miestui, ji numatyta įstatymų. Ar kiekviena įplauka į miesto biudžetą, susijusi su uosto veikla, galėtų būti vertinama kaip dovana, dėl to irgi galima diskutuoti. Miesto valdžia pasirengusi tokioms diskusijoms. Reikėtų susitarti dėl sąvokų, kad nekiltų nereikalingo erzelio nei tiems, kurie esą gavo didelę dovaną, nei tiems, kurių dovanos mastas nebuvo įvertintas. Juk prieš dovanodamas dovaną nuplėši kainą. Jeigu daug kalbi apie tą nuplėštą lapelį su kaina, dovana nebetenka dvasingumo", - juokavo meras.

"Uostininkams gyventojai dzin"

Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas sako, jog, kadangi miestas ir uostas jau daug metų gyvena susituokę, jų santykiuose būna visko - ir rimtų ginčų, ir diskusijų, ir nesutarimų etc.

"Bet santuoka gyvuoja, neiširo, ir tik mirtis mus išskirs, - juokavo vicemeras. - Nuolatos vyksta aštrus dialogas. Diskusijas lemia daug priežasčių. Visų pirma Lietuvos politika vietos savivaldos atžvilgiu, prezidentės ir kitų institucijų požiūris į žmones, į bendruomenes. Kad ir kaip būtų, dialogas privalo vykti, nes be jo nebus progreso.

Buvo kalbų, esą kai Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi buvo Eugenijus Gentvilas, o meru - V. Grubliauskas, t. y. kai valdė liberalai, buvę viskas gerai. Nieko panašaus, mes ir tada su uostu diskutavome, buvo nesutarimų ir viešų ginčų. Žodžiu, viskas buvo lygiai taip pat, ir tai natūralu. Mat uostas ir miestas - dvi institucijos, sprendžiančios savo uždavinius.

Pagrindinis miesto savivaldybės uždavinys - rūpintis gyventojų gerove, saugumu, kad jie nebūtų nuodijami, kad galėtų ramiai miegoti, kad turėtų kur dirbti, uždirbti, kur vaikus leisti į darželį etc. Uosto - sudaryti sąlygas verslui, valstybei gauti kuo daugiau pajamų. Uostininkams "dzin", ar miesto gyventojams čia gera, ar bloga gyventi. Žinoma, jie sako, kad yra socialiai atsakingi, pabarsto truputį trupinių ant pyrago.

Tai irgi natūralu, tai rinkodaros dalykai. Tačiau iš tikrųjų jų uždavinys nėra rūpinimasis Klaipėdos miesto gyventojais. Jiems nesvarbu, iš kur atvykę žmonės pas juos dirba, svarbu, kad jie "gamintų" pinigus. Valstybei taip pat. O mums svarbu, kad klaipėdiečiai čia gyvendami jaustųsi gerai, komfortabiliai, kad jie norėtų gyventi Klaipėdoje. Deja, žmonės suvokia, kad gyvena šalia pavojingų objektų, ir traukiasi tolyn - praturtėja uždirbdami Klaipėdoje ir perkasi namus toliau nuo jos. Ir tai nei valstybei, nei uosto įmonėms nerūpi. Tai rūpi tik Klaipėdos valdžiai. Tad iš esmės konfliktas jau yra užprogramuotas. Verslui ir valstybei rūpi pramonė ir jie net nepastebi, kad čia gyvena žmonės", - kalbėjo A. Šulcas.

Vicemeras neslėpė, kad kartais tenka nusivilti uosto pažadais pagerinti sąlygas gyventojams, kurias jis pats ir pablogina. A. Šulcas neneigia, kad uosto ir miesto santykiuose yra daug politikos. Jis mano, kad kartais pasinaudojama tokiu galingu instrumentu kaip Uosto direkcija tam, kad būtų sumenkintas Klaipėdos miesto valdžios autoritetas. Kaip pavyzdį jis pateikė "Vakarų ekspreso" straipsnį "Nuspręsta "pribaigti" Nemuno gatvės gyventojus?" Pasak jo, tai uosto įmonės nesusitvarko su šia problema, o kaltę bandoma suversti miesto savivaldybei.

"Ožiškumo" nepastebi

Vienos didžiausių Klaipėdos uoste įmonių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Audrius Pauža atvirai prisipažįsta nenorįs veltis į "šią politiką". Pasak jo, uostas ir miestas ir gyvena, ir privalo gyventi draugiškai. Tai kuo puikiausiai supranta ir uosto krovos kompanijos.

"Be abejo, labai svarbus dalykas uosto ir miesto tarpusavio santykiai. Šiandien juose kokių nors blogybių nematau. Vadovai adekvatūs, "ožiškumo" apraiškų nepastebiu nė vienoje pusėje. Jeigu iškyla kokia nors problema, reikia išsiaiškinti, kaip ją būtų galima išspręsti. Tai, kad miestas gina savo, o uostas - savo interesus, natūralu. Uostas turi vystytis į priekį, tai sąlygoja ir didesnius mokesčius. Kuo daugiau uoste dirba žmonių, kuo jie daugiau uždirba, tuo daugiau mokesčių sumokama", - sakė A. Pauža.