Uostamiestis gaudo investicijų bangą

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtina, kad uostamiestis ieško ir randa bendrų sąlyčio taškų su Šiauliais, kaip kurti stiprų regioną, Kauno ir Vilniaus konkurentą. Klaipėdos savivaldybė su partneriais rengia ekonominio proveržio strategiją, nes siekia išgryninti regiono specializaciją.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas uostamiesčio galimybes vertina atsargiai. Šiuo metu pasiūlyti gamybos pramonei būtinų specialistų gali tik Vilniaus ir Kauno apskritys, todėl Klaipėdos išsigelbėjimas, jo manymu, – rengti kuo daugiau informatikų Klaipėdos universitete.

Tačiau jis pažymi, kad Vilniui irgi dar reikia pasiekti milijono gyventojų skaičių, jei nori konkuruoti vienoje lygoje su Varšuva ar Budapeštu, o Klaipėdai – papildomai pritraukti iki 300 tūkst. gyventojų. Kaunas jau įsiveržė į priekį ir artimiausiu laiku augs dvigubu greičiu, tačiau jam tokiu pat tempu teks investuoti bent 20 metų, kad pasiektų Vakarų Europos vidutinio miesto lygį. „Klaipėda arba augs, arba dreifuos žemyn“, – per Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) surengtą diskusiją apie investicinę aplinką prognozavo M. Katinas.

Proveržio raktas – universitetas

Viešosios įstaigos vadovas akcentavo, kad visų pirma reikia pertvarkyti Klaipėdos universitetą. „Klaipėdoje gyvenimo kokybė vertinama 9 iš 10 balų. Modernių biurų yra, Laisvoji ekonominė zona (LEZ) turi žemės plotų, bet situacija dėl talentų – dramatiška. Trūksta informacinių technologijų, startuolių kultūros, mieste dominuoja vien pramonė. Raktas į ateitį – universitetas. Norint ką nors pakeisti būtina ieškoti labai drąsių intervencinių sprendimų. Reikia ir savivaldybės lygmens projektinės grupės, kuri greitai spręstų problemas – infrastruktūros, švietimo. Vilniaus savivaldybėje su investuotojais dirba 26 žmonės, Kaune – 18, Klaipėdoje – 4, o turėtų dirbti mažiausiai 10“, – kalbėjo M. Katinas.

Pasak jo, tik 4 iš 10 į Lietuvą pasižvalgyti atvykusių investuotojų sutinka važiuoti iš Vilniaus į Kauną, o Klaipėda daugeliui jau per toli. Tačiau Seimo narys Simonas Gentvilas mano, jog didžiausia kliūtis vejantis Vilnių ir Kauną yra uostamiesčio biurokratija. „Labai retai tenka išgirsti asmenis sakant, kad Klaipėdos viešasis sektorius pranoko jų lūkesčius. Dažniau nuvilia. Kauno apskritis 2016 metais pirmą kartą pagal savo BVP pralenkė Klaipėdą. Tai jau signalas. Klaipėda – lyg suspausta spiralė, kuri gali iššokti. Tačiau nuojauta kužda, kad 2018 metų biudžetas neatlieps rengiamos ekonominės strategijos. Ar Klaipėdos universitetas ir kolegijos pristatys studijų mugei naujų krypčių? Kaip bus integruotas turizmo sektorius? Ar tikrai reikia investuoti į Medelyno kvartalo infrastruktūrą, o ne į buvusį Mėmelio miestą? Galiu lažintis, kad 2019 metais Rytų Europoje įsikurs vieni didžiausių britų universitetų, nes jie ieško, kur nusėsti po „Brexit“. Ar Klaipėda galėtų būti tokia vieta? Ir Baltarusija uostamiesčiui yra gyvybiškai svarbi partnerė – turime siūlytis jai taip, kaip Kaunas siūlosi Vilniui. Tarkime: studijos, verslas, poilsis, laisvas gyvenimas Klaipėdoje“, – samprotavo S. Gentvilas.

Neseniai Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai (KEPA) vadovauti pradėjęs Simas Simanauskas sakė, kad iki šiol su investuotojais dirbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir LEZ. Iki metų pabaigos KEPA išanalizuos ir parengs laisvų sklypų bei biurų poreikį.

Užsienyje pasitinka svetingiau

KPA prezidentas, Vakarų medienos grupės (VMG) generalinis direktorius Viktoras Adomaitis per diskusiją dalijosi investavimo patirtimi, kuri Lietuvoje nėra tokia sėkmingai kaip užsienyje. „Aišku, norisi investuoti Lietuvoje, bet esame priversti kreipti lėšas ten, kur geresnės sąlygos, patrauklesni pasiūlymai. Mūsų kompanija jau dabar tarptautinė. Dedame daug vilčių į projektus už Atlanto ir Azijoje. Manau, ir Indijoje per artimiausius 10 metų turėsime gamyklų“, – tvirtino V. Adomaitis.

VMG 2010-aisiais žengė į Baltarusiją, nes Lietuvoje, pasak V. Adomaičio, Generalinė urėdija negalėjo garantuoti reikiamo žaliavos kiekio suplanuotam investiciniam projektui Alytuje. „Iki šiol Mogiliave investavome 120 mln. eurų, sukūrėme beveik 1500 darbo vietų. Tai – vienos pelningiausių mūsų įmonių. Tiek čia, tiek JAV, kuriose dabar ketiname investuoti, iškart, kai tik įsitikinta mūsų investicijų rimtumu, buvo sukurtos darbo grupės. Baltarusija suteikė ypatingas sąlygas – nemokamai žemės, nė euro nereikėjo investuoti į infrastruktūrą, 5 metams atleido nuo pelno mokesčio. Šalies premjeras tris kartus buvo atvažiavęs į statybas. Lankėsi ir prezidentas. Iki šiol esame patenkinti medienos aukcionų skaidrumu – viskas vyksta elektroniniu būdu. Kol nemokame pelno mokesčio, Baltarusijos valstybė kasmet gauna per 4 mln. eurų mokesčių“, – pasakojo V. Adomaitis.

Jis neslėpė nuostabos, kad ir JAV, Pensilvanijoje, kurioje numato plėtrą pagrindinis VMG partneris IKEA, buvo sutiktas išskėstomis rankomis. „Manėme, jog Amerikoje bus sudėtinga. Tačiau patyrėme šoką – sulaukėme įspūdingo dėmesio. Buvo įvairaus lygio susitikimų, aplankėme visą rytinę ir vakarinę pakrantę. JAV verslininkai dabar atsilikę šioje srityje, nes nuolat investavo į Kiniją. Mes nusprendėme investuoti į plyną lauką ir pasirinkome Pensilvaniją, kuri yra tris kartus didesnė už Lietuvą. Mus iškart priėmė valstijos gubernatorius, Pensilvanijos universiteto vadovybė“, – prisiminė VMG vadovas.

Vakarų medienos grupė Pensilvanijoje ketina investuoti 200 mln. eurų, sukurti apie 600 darbo vietų, o valstija už tai numato skirti apie 20 mln. JAV dolerių paramą (po 3000 dolerių kaip negrąžintiną subsidiją už kiekvieną sukurtą darbo vietą, 10 mln. dolerių negrąžintiną subsidiją statyboms). Apskaičiuota, kad per metus VMG į valstijos biudžetą sumokės apie 11 mln. dolerių mokesčių, tad subsidijos sugrįš didesne nauda.

Klaipėdos rajone VMG taip pat planuoja 200 mln. eurų investiciją – statys gamybinį kompleksą, kuriame dirbs 600 žmonių, o valstybei per metus sumokės beveik 8 mln. eurų mokesčių. Tačiau Lietuvoje kompanija, anot V. Adomaičio, ne tik nesulaukia jokios paramos, bet dar ir kelia rajono savivaldybei problemų, kaip nutiesi dujotiekį į reikiamą vietą.

Klaipėdos LEZ valdybos vadovas Eimantas Kiudulas patikino, kad laisvojoje zonoje vienas valstybės investuotas euras duoda 3–5 eurus grąžos. „Kol kas, kaip rodo mūsų investuotojų apklausos, nėra aiškumo, ar tikrai Klaipėdai reikalingi investuotojai, ar, pavyzdžiui, 10 mln. eurų suplanavęs investuoti verslininkas turi įveikti tokį pat kelią, kaip ir namuko statytojas?“ – retoriškai klausė E. Kiudulas. Jis siūlė Vyriausybei paskirti politinio lygio asmenį, kuris padėtų spręsti investuotojams kylančias problemas.