Vakar Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas kartu su uostamiesčio Savivaldybės atstovais apžiūrėjo šiuos objektus ir aptarė, ar verta tokių objektų išsaugojimui skirti beveik 400 tūkst. eurų, ar palikti šią naštą ateities kartoms.
Archeologas Rokas Kraniauskas priminė, jog 16 kv. m ploto statinio liekanos pagal puikų išlikimo laipsnį yra unikalus radinys. Anot archeologo, XIII a. pabaigoje šis pastatas galėjo būti apleistas, galbūt tapo ūkinės paskirties, o XIV a. ant jo buvo užstatytas kitas statinys. Archeologai šį radinį, kiek galėjo, užkonservavo, tačiau reikalingos lėšos rimtesnėms išsaugojimo priemonėms, antraip namelis ilgainiui suirs. Siekiant išsaugoti ir jį demonstruoti reiktų įrengti vėdinimo sistemą, apšvietimą, stiklines grindis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pažymėjo, jog visai šalia namelio atkastas ir kitas itin vertingas radinys - 3 metrų pločio XV a. gatvė, kurią taip pat derėtų išsaugoti. Visi šie darbai kainuotų apie 150 tūkst. eurų.
Susirinkusieji apžiūrėjo ir bokšto, kuris, anot J. Genio, buvo pastatytas 1540 m. ir dėl to Lietuvoje laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių, liekanas bei atkūrus dalį jo tūrio atsiradusią erdvę. Bokšto, kuris anksčiau atliko kalėjimo funkciją, aukštis tuo metu siekė net 37 metrus ir jis tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. J. Genio siūlymu čia dabar būtų galima pasitelkus interaktyvią formą sukurti kalėjimo erdvę. Tam reiktų skirti apie 200 tūkst. eurų.
Dėl istorinio namelio ir gatvės išlikimo svarbos susirinkusiesiems nekilo klausimų, tačiau dėl bokšto prasidėjo diskusijos. Tad A. Šulcas ragino artimiausiu metu dar susitikti ir padiskutuoti.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą