Unikali Klaipėdos grandinė nepražuvo?

Klaipėdos šaulių gildija savo veiklą pradėjo 1838 m., o kaip sporto organizacija įregistruota 1840 m. Po metų šauliai įsigijo nemažą plotą žemės, kur pirmiausia įsiruošė šaudyklą. Netrukus prie Šaulių gatvės pastatytas mūrinis pastatas – organizacijos būstinė (dabar - Klaipėdos koncertų salė).

Ši organizacija su sportu, kaip mes dabar jį suprantame, turėjo ne daug ką bendro, tačiau buvo išlaikiusi visas gana įdomias tradicijas. Viena jų buvo kasmetiniai karaliaus rinkimai. Taip buvo tituluojamas asmuo, per šaudymo varžybas surinkdavęs daugiausiai taškų. Jo atvaizdas su tam tikromis apeigomis buvo įdedamas į garbės lentą, kurioje jis turėdavo kabėti tol, kol sąjunga gyvuos. Karalius būdavo šventinamas net tris dienas. Visas jas alaus gėrimo išlaidas turėdavo apmokėti būtent jis.

Karaliui būdavo įteikiamas medalis su įrašyta jo pavarde. Jis kabintas ant grandinės, kuri, kasmet vis sunkesnė, būdavo perduodama naujam karaliui. Įdomiausia tai, kad ši grandinė, ko gero, nėra dingusi!

NEŽINOMAS. Šio „karaliaus“ pavardė nėra žinoma.

Išeivių iš Klaipėdos krašto iki šiol Vokietijoje leidžiamas laikraštis „Memeler Dampfboot“ (nuo 1849 m. iki II pasaulinio karo pabaigos jis buvo leidžiamas Klaipėdoje) 1997 m. balandį pateikė informaciją, kad 1951 m. laikraštis „Hammer Zeitung“ sužinojo apie Klaipėdos karališkojo papuošalo išgelbėjimą.

„Tai buvo paskutiniais praeitojo karo metais, kai žmonės iš Rytų Prūsijos turėjo palikti namus ir kiemus ir traukė į Vakarus. Tarp nelaimingųjų buvo ir ponia Kop (Kopp). Ji turėjo be savo vyro mėsinės daug ką palikti likimo valiai, bet su šaulio grandine, didžiausiu jos vyro pasididžiavimu, ji išsiskirti negalėjo. Į savo rankinį bagažą ji paėmė sunkų, kelis kilogramus sveriantį sidabro papuošalą. Kai ponas Kopas (Kopp) 1939 metais buvo paskelbtas šaulių karaliumi ir jam ankstyvesnis karalius perdavė šią grandinę, jis dar nesuprato kokią vertybę jis laikė rankose. Kai ramybės valandą jis po gabalėlį ją apžiūrinėjo, suprato šio Klaipėdos šaulių sąjungos, kuri tik prieš metus, 1938 metais šventė šimto metų jubiliejų, pasididžiavimo istorinę vertę. Ant vienos plokštelės, kurioje pavaizduota kaizerio Frydricho Vilhelmo (Friedrich Wilhelm) galva, galima perskaityti: „Su pagarba, Königsberg, 1940 metų rugpjūčio 3 d., karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda“. Kitoje plokštelėje parašyta: „Geriausiam šauliui, 1941 rugpjūčio 3 d.“

Kelią iš Klaipėdos į Hamą (Hamm) grandinė vos rado. Ponia Kop daug kartų buvo bepasiryžtanti šį sidabrą iš savo jau ir taip sunkaus bagažo išimti. Minų paieškos laive tarp Pilau (Pillau) ir Noifarvaserio (Neufahrwasser) iš jos buvo reikalaujama išmesti per bortą lagaminą. Tik didelių pastangų dėka jai pavyko išsaugoti Klaipėdos šaulių grandinę ir nugabenti į Hamą. 1981 metais grandinė buvo perduota dabartiniam savininkui (jis nėra klaipėdietis). Kai auksakalys sužinojo apie „Memeler Dampfboot“ egzistavimą, jis tuoj pat susisiekė su redakcija. Pokalbio metu jis pasakė galintis suprasti, kad grandinė turėtų būti perduota šaulių gildijai ar jos įpėdiniui arba patekti į muziejų (gal net Klaipėdoje)“, - rašoma laikraštyje.

Tame pačiame jo numeryje buvo atspausdintos karalių pavardės pradedant 1838 ir baigiant 1937 m. Paminėta, kad paskutiniajam šaulių karaliui Kopui (Kopp) tuomet ordinas nebuvo išgraviruotas.

Kas žino, gal kam nors iš klaipėdiečių, turinčių ryšių su Vokietijoje gyvenančiais Klaipėdos krašto išeiviais ar jų palikuonimis, pavyktų aptikti tolimesnius „karalių“ grandinės pėdsakus ar bent sužinoti jos likimą? O gal pavyktų ją grąžinti į Klaipėdą?