Turistus į Klaipėdą privilioja ir giedra, ir audros

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorės Romenos Savickienės, gražios turizmo perspektyvos nuotaikas kelia tai, kad sumažėjo vienadienių atvykėlių, o padaugėjo tokių, kurie uostamiestyje nakvoja dvi ir daugiau naktų. Todėl Klaipėdos miesto viešbučiai taip pat galėjo pasidžiaugti geru užimtumu.

Blogos oro sąlygos ir audros prie jūros pritraukia žmonių beveik tiek pat, kaip ir geri orai – pažiūrėti audros ant molo susirenka šimtai.

Per pirmuosius du šių metų ketvirčius Klaipėdos viešbučiuose apsistojo daugiau nei 105 000 turistų, kurių kiekvienas viešbutyje praleido mažiausiai 2 naktis. Palyginti su 2017 metais, turistų skaičius augo daugiau nei 11 procentų. „Anksčiau Klaipėda buvo vienos nakvynės miestas arba tarpinė stotelė vykstant kitur. Dabartinė situacija rodo, kad žmonės suranda pramogų praleisti daugiau laiko mieste. Tam turėjo įtakos ir nauja keltų linija, kuri patogi Švedijos ir Danijos turistams“, – kalbėjo R. Savickienė.

Per 8 šių metų mėnesius tarptautiniais jūrų keltais buvo pervežta 9 proc. daugiau keleivių nei 2017 metais (per 140 000 keleivių). Pastebima, jog išaugo keleivių skaičius iš Olandijos, Vokietijos Latvijos, Švedijos , Danijos ir kt. Kompanijos „DFDS Seaways“ duomenimis, 2018 metais daugėjo keleivių visuose segmentuose – verslo, šeimyninio poilsio, savaitgalio kelionių ir kt.

Kruizinio sezono pabaiga numatyta spalio 19 dieną, bet į Klaipėdos uostą iki šiol jau atplaukė 57 kruiziniai laivai, o jais – daugiau nei 70 000 turistų.

Du kruiziniai laineriai į Klaipėdos uostą neatvyko dėl oro sąlygų. Tačiau pastebima, kad blogos oro sąlygos ir audros prie jūros pritraukia žmonių beveik tiek pat, kaip ir geri orai. Pažiūrėti audros ant molo susirenka šimtai žmonių.

Dėl gausesnio vietinių ir užsienio svečių skaičiaus puikus sezonas šiemet buvo Klaipėdos muziejams – Klaipėdos jūrų muziejus ir delfinariumas iki rugpjūčio 31 dienos sulaukė daugiau nei 680 000 lankytojų; Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padaliniuose apsilankė daugiau nei 32 000 lankytojų (Pilies muziejus ir muziejus 39/45 – 16 306, Kalvystės muziejus – 3009, Mažosios Lietuvos istorijos – 11 373, skulptūrų parkas – 754, rezistencijos ir tremties ekspozicija – 570 lankytojų). Tai yra beveik 49 proc. daugiau nei 2017 metais (21 426 lankytojai). 26 711 lankytojų sulaukė ir vienintelis Baltijos šalyse Laikrodžių muziejus.

Klaipėdos TIC per 8 mėnesius centre lankėsi daugiau nei 38 000 turistų, daugiausia iš Vokietijos (37,33 proc.), Lietuvos (21,11 proc.), JAV (13,97 proc.), Didžiosios Britanijos (6,73 proc.), Prancūzijos (5,79 proc.), Lenkijos (5,54 proc.), Latvijos (4,77 proc.), Rusijos (4,76 proc.), Ispanijos (3,38 proc.), Nyderlandų (3,07 proc.). Dauguma svečių nurodė, kad Klaipėdoje išleidžia 50–100 eurų per dieną, bet nemažai buvo ir tokių, kurie nurodė dvigubai daugiau.

Kad trumpėjant darbo laikui vakarais turistai neliktų be informacijos, TIC darbuotojai 4 miesto vietose (autobusų ir geležinkelio stotyse, Kruizinių laivų terminale ir prie TIC pastato) minint Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, pastatė dėžes su nemokamais popieriniais miesto žemėlapiais, kuriuos prašoma grąžinti, kai nereikės, su komentarais. Jeigu ši iniciatyva pasiteisintų, žemėlapiai, pasak R. Savickienės, būtų gaminami tvirtesni, skirti naudoti ilgesnį laiką.

Atlikta užsienio turistų apklausa rodo, kad labiausiai vertinamas miesto, kaip ir bendrai visose Baltijos šalyse, fizinis žmonių saugumas. Taip pat pažymima švara, tvarka, malonus bendravimas.

Tačiau vertinimuose 40 proc. apklaustųjų parašė, kad nežino, ar norėtų atvykti dar kartą, o jiems įdomiausia – ne Klaipėda, bet Kuršių nerija. Patrauklumą tikimasi ateityje didinti Smiltynės kurortiniu statusu ir modernia turizmo infrastruktūra šioje teritorijoje.