Triukšmo daugėja, bet triukšmingiausi nebebūsime?

Prieš keletą metų atliktame triukšmo vertinime buvo teigiama, kad triukšmo lygis Klaipėdoje yra vienas didžiausių Europoje. Tačiau, pasak naują tyrimą atlikusios UAB "Infraplanas" atstovo, poveikio aplinkai grupės vadovo Dariaus Pratašiaus, uostamiesčiui nepalankią statistiką lėmė klaidingai atliktas vertinimas.

D. Pratašiaus teigimu, Klaipėdos keliuose, kaip ir kituose Europos miestuose, auga triukšmas, tačiau kadangi ankstesni triukšmo vertintojai esą blogai identifikavo, kas yra pagrindiniai keliai, buvo sudarytas klaidingas vaizdas. Pagrindiniais keliais laikomi valstybinės reikšmės keliai ir tie, kuriais pravažiuoja itin daug mašinų.

"Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad bendra akustinė situacija nelabai pakito, bet analizuojant matyti, kad atsirado daugiau gamtos ir kitų zonų mieste", - sakė D. Pratašius.

Jo teigimu, Klaipėdos mokyklos, ligoninės ir būstai veikiami didesnio nei leidžiama triukšmo lygio, nes didėja transporto eismo intensyvumas. Tačiau apskritai situacija esą yra pagerėjusi. Teigiama, kad pagrindinių kelių triukšmo poveikis būstams, mokykloms ir gydymo įstaigoms sumažėjo beveik maksimaliai. Tačiau iš dalies dėl to, kad šįkart buvo pasitelktas kitoks duomenų vertinimas.

Taip pat nurodoma, kad nuo 2012 m. iki 2017 m. kiek daugiau nei 8 proc. padaugėjo būstų, kuriems dienomis tenka geležinkelio keliamas triukšmas, tačiau esą jis nebeveikia mokyklų. Tačiau naktimis, tyrimo duomenimis, geležinkelių triukšmas trukdo 10 proc. mažiau gyventojų nei 2012-aisiais. Pramonės objektų triukšmą patiriančių būstų, pasak tyrimo autorių, sumažėjo per 90 proc.

"Matome akivaizdų skirtumą lyginant ankstesnius duomenis su dabartiniais. Gal rengėjai klaidingai atliko vertinimą? Reikėtų, kad duomenys būtų perduodami kitam rengėjui, kad jis galėtų papildyti, atnaujinti ir dirbti su tais pačiais duomenimis. Dabar rengėjas turi viską pradėti nuo A ir galiausiai gaunami iškraipyti rezultatai", - kalbėjo D. Pratašius.

Jo teigimu, atrodo, kad Klaipėda yra pats baisiausias miestas, nes nei Lietuvoje, nei kituose Europos miestuose nėra atvejų, kad žmonės būtų veikiami tokių triukšmo rodiklių. Todėl D. Pratašius laikėsi nuomonės, kad apibendrinant 2012 m. kartografavimo duomenis buvo padaryta klaida.

UAB "Infraplanas" atstovas teigė, kad tyrimo rezultatai galėtų būti panaudoti rengiant triukšmo prevencijos planą, derinant dokumentus.

"Jeigu atsiranda įmonė, kuri nori vykdyti veiklą Klaipėdoje, jai reikia parengti poveikio aplinkai ataskaitą. Tokiu atveju reikia žiūrėti į esamą triukšmo lygį, ar ateinanti įmonė nepadidins triukšmo lygio", - pavyzdį pateikė D. Pratašius.

Vis dėlto rezultatus pristačius Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams, pasigirdo kritikos - ar negali būti taip, kad skaičiavimai atlikti siekiant pagerinti bendrą vaizdą?

O politikas Valdemaras Anužis rėžė, kad nėra aišku, kaip tyrimo rezultatai susiję su žmonių savijauta.

"Tai visiškai neaišku. Jeigu šitaip skaičiuojamas vidutinis metinis triukšmas, tai galima skaičiuoti ir vidutinę metinę ligoninės temperatūrą. Pavyzdžiui, paskaičiuokite numirusius, sepsiu sergančius ir gausime gana normalią temperatūrą. Vėjai kažkokie. Kalbu iš gyventojų pozicijos. Pavyzdžiui, uosto rajone metalo rūšiavimas, polių kalimas. Jeigu nuo triukšmo žmogus pabunda, 10 procentų tą naktį nebeužmigs. Žala sveikatai - didžiulė. Todėl tyrimo metodikos ir vertinimo kriterijai yra taisytini. Tokie vidutiniai skaičiai nieko nepasako", - komentavo V. Anužis.