Triukšmauja malūnas prie kelio...

Tauralaukio bendruomenės gyventojai, gyvenantys šalia UAB "Embritas", veikiančios Dvaro g. 2, parašė skundą, esą įmonė savo teritoriją pavertė nekontroliuojamu sąvartynu-šiukšlynu, kuriame sandėliuojamos statybinės medžiagos, buitinės šiukšlės, statybinės atliekos, nenaudojama buitinė technika, padangos, neaiškios kilmės trąšos bei atliekos.

"Kenkėjiška ūkinė veikla"

"Buldozeriai, traktoriai ir kita itin triukšminga statybinė technika bei vykdomi statybos (plytų skaldymas, gręžimas, statybinių medžiagų bei buitinės technikos, metalo pjaustymas) darbai verčia šalia gyvenančius gyventojus iš lovos jau apie 5 val. ryto darbo dienomis bei savaitgaliais, nuo statybinės technikos skleidžiamos vibracijos skilinėja sienos. Kiekvieną dieną iki vėlaus vakaro gyventojai priversti kentėti įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, kurį skleidžia UAB "Embritas" technika, dulkes nuo sandėliuojamų statybinių medžiagų, šiukšlių bei atliekų, nemalonų kvapą nuo išmetamųjų dujų/dyzelino, statybinės technikos plovimo. Nuo bendrovės veiklos į aplinką patenka kietųjų dalelių", - rašoma skunde, kurį pasirašo 71 aplinkinių namų gyventojas.

Skunde taip pat išreikštas susirūpinimas dėl to, kad UAB "Embritas", vykdydama gamybinę veiklą kenkia įmonei priklausančiam pastatui, kuris kažkada buvo Mažojo Tauralaukio dvaro dalis ir yra vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Cituojamas Vyriausybės patvirtintas Nekilnojamosios kultūros vertybės-statinių komplekso, ansamblio tipinis apsaugos reglamentas, teigiantis, jog tokiame objekte "draudžiama gaminti, sandėliuoti sprogstamąsias, degiąsias, chemiškai aktyvias, aplinką teršiančias medžiagas, įrengti sąvartynus, laikyti atliekas".

Tauralaukio bendruomenės gyventojai akcentavo ir tai, jog "Embrito" vykdoma veikla prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos patvirtintam bendrajam planui, kuriame Dvaro g. 2 esančio sklypo psakirtis yra "kita" ir jame numatyta komercinių teritorijų plėtra, taigi ne gamybos ir pramonės veikla.

Pažadai liko pažadais

Gyventojai raštu pasiskundė ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vyriausybės atstovui, Aplinkos ministerijai, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centrui bei Kultūros paveldo departamentui (KPD).

Tauralaukio 6F name gyvenanti Ganna Akhunova į redakciją atnešė vaizdo įrašus, padarytus mobiliuoju telefonu, kuriuose matyti, kokį triukšmą kelia už tvoros dirbanti UAB "Embritas" technika.

"Kai įsigijome čia būstą, jo statytojai aiškino, neva bendrovė baigia aktyvią veiklą ir savo pastatą naudos tik nekenksmingų aplinkai medžiagų sandėliavimui, tačiau taip neįvyko. Per tuos metus, kai apsigyvenome Tauralaukyje, matėme įmonės teritorijoje didžiausius šlako kalnus, mūsų kieme sodinama veja ne kartą išdžiuvo nuo dulkių, langų nespėjame valyti. Nuo 7-7.30 val. ryto namuose, kieme neįmanoma būti dėl triukšmo. Verslininkai žadėjo pušų liniją palei tvorą pasodinti, kad apsaugotų nuo dulkių, tačiau pažadai taip ir liko pažadais", - piktinosi kaimynė.

Architektas Romualdas Gailius, projektavęs daugelį Tauralaukio gyvenamųjų namų ir gyvenantis šiame rajone, išreiškė savo nuomonę, kad statybos darbai ir statybinių atliekų sandėliavimas nedera nekilnojamosios kultūros vertybės statusą turinčioje teritorijoje, kurioje kadaise ilsėdavosi karalienė Luizė, juolab kad dabar ši teritrija ribojasi su gyvenamųjų namų kvartalais.

Naudoja pagal paskirtį?

Rekvizitai.lt duomenimis, adresu Dvaro g. 2 registruota daug įmonių: UAB "Embritas" (statyba, statybinės medžiagos), UAB "Embritas group" (kita veikla), UAB "Ergas" (logistikos, transporto paslaugos), UAB "Active Group" (mediena, jos gaminiai), UAB "Fareta" (kita veikla), UAB "Ventus energijos grupė" (kita veikla), UAB "Tau Ventus" (kita veikla), UAB "Alfa Ventus" (kita veikla).

UAB "Embritas" direktoriaus Mindaugo Bičkaus teigimu, sklypo savininkas yra jo vadovaujama bendrovė, kitoms įmonėms - tai tik registracijos adresas, jos nevykdo jokios veiklos čia.

M. Bičkus paaiškino, kad bendrovei priklausantį sklypą ir jame esančius pastatus naudoja pagal paskirtį. Jam žinoma, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane šioje teritorijoje numatyta komercinių teritorijų plėtra, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastatas Dvaro g. 2 yra buvęs malūnas, o jo paskirtis - gamybos, pramonės.

Verslininkas teigia pastatą Dvaro g. 2 įsigijęs norėdamas "sukurti ką nors gražaus, turėsiančio tvarią pridėtinę vertę Tauralaukyje", tačiau jis "negalintis nieko daryti, nes malūnas (tiksliau tai, kas iš jo liko) turi būti saugomas".

"Buvome užsakę atlikti archeologinius tyrinėjimus. Liko tik malūno likučiai. Realiai didesnės kultūrinės reikšmės šis objektas seniai neturi", - apie valdomą paveldosauginę vertybę atsiliepė pašnekovas.

Kovos su dulkėmis

"Kai pastatą įsigijome, greta mūsų sklypo gyvenamosios paskirties pastatų statybos dar nevyko ir nebuvo planuojama nieko statyti. Ko gero, jau metas pradėti kurti šio sklypo nekilnojamojo turto vystymo projektą.

Sklypą ir jame esančius pastatus naudojame pagal paskirtį. Įmonės darbo laikas nuo 8 iki 17 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio. Būna atvejų, kai vairuotojai įmonės transportą ir statybinę techniką į mūsų saugomą teritoriją pristato po darbo valandų. Tačiau keliamas triukšmas neviršija leistinų higienos normų ir nevyksta poilsio valandomis", - tvirtino bendrovės vadovas, tačiau pridūrė, jog neturi galimybės objektyviai įvertinti triukšmo, dulkių ir nemalonių kvapų poveikio aplinkai.

"Dabar greta vyksta statybos, kurios kelia tuos pačius rizikos veiksnius. Be to, triukšmą kelia judria gatve pravažiuojantis automobilių srautas. Tikėtina, kad netoliese įsikūrusios biotualetų nuoma užsiimančios įmonės skleidžiamus kvapus kaimynai taip pat priskiria mūsų atsakomybei. Kviesti sertifikuotų laboratorijų specialistų rizikai įvertinti kol kas nėra prasmės. Tikime, kad bent dulkėtumą pavyks sumažinti kelio plokštėmis išgrindus įmonės teritoriją. Darbai netrukus bus pradėti vykdyti", - pažadėjo M. Bičkus.

Bendrovės direktorius sakė, kad mėgino su bendruomene susisiekti, kai iš socialinių tinklų sužinojo apie renkamus parašus.

"Mūsų atstovai buvo nuvykę į bendruomenės organizuotą parašų rinkimo akciją, norėjome išklausyti jų nepasitenkinimo priežastis. Deja, nepavyko. Parašus rinkę asmenys, pasirodo, net negyvena kaimynystėje, apie kaimynų problemas yra tik girdėję. Bendruomenės atstovai minėjo, kad mums rašė raštus, tačiau jokių raštų nesame gavę, apie problemas sužinojome tik sulaukę pirmųjų tikrinančių institucijų vizito", - teigė M. Bičkus.

Vertybių registre - klaida?

UAB "Embritas" naudojamas pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2011 m. Jo unikalus kodas yra 34196. Jis apibūdinamas kaip vietinės reikšmės Mažojo Tauralaukio sodybos trečias ūkinis pastatas, priklausantis Mažojo Tauralaukio sodybos kompleksui ir pažymėtas penktuoju numeriu komplekse.

Vertybės aprašyme teigiama, jog objekto vertė - tipiška architektūra. Vertingosios pastato savybės yra jo tūris, aukštų suplanavimas, fasadų apdaila ir puošyba, konstrukcijos ir pamatas. Objekto vertingųjų savybių būklė - gera ir patenkinama.

Įdomu, kad apie malūną šio pastato aprašyme net neužsimenama, tačiau pranešimo apie įregistravimą Kultūros vertybių registrą antrame priede, trečias ūkinis pastatas staiga pervadinamas į "pastatą-malūną".

Mažojo Tauralaukio dvaro sodybos aprašymas ir įtraukimas į Kultūros paveldo registrą parengtas remiantis Klaipėdos apskrities 1648-1653, 1757, 1798 metų žemėlapiais, 1757, 1910-1913, 1922, 1929, 1936, 1939 m. Klaipėdos apskrities planais bei istorikų Kęstučio Demerecko, Dainiaus Elerto ir Zitos Genienės parengtos knygos "Klaipėdos dvarai" sukaupta informacija.

Knygos leidėjas K. Demereckas patvirtino, jog Mažajame Tauralaukio dvare išties buvo vienas pirmųjų vandens malūnų.

"Deja, nėra išlikę Mažojo Tauralaukio dvaro plano, kuriame būtų aiškiai pažymėti statiniai. Dvaras iki šiol nėra išsamiai nagrinėtas, tačiau buvusio vandens malūno vieta žinoma. Tai nedidelis, vieno aukšto pastatėlis, įsmigęs į žemę. Jis stovi lygiagrečiai dvaro pastatui į šiaurę nuo jo, įsiterpęs tarp 5 ir 7 Dvaro g. statinių.

Dvaro teritorijoje buvo du tvenkiniai: aukštutinis ir žemutinis. Žemutinis buvo ten, kur vėliau pasodintas sodas. 1757 m. žemėlapyje abu tvenkiniai matomi. Tarp tvenkinių turėjo tekėti upelis, nes malūnui reikalingas tekantis vanduo. Ilgas pastatas, Dvaro g. 2, buvo ūkinės paskirties, gal koks kluonas, tačiau ne malūnas. Galbūt XX a. pradžioje jame galėjo būti įrengti kokie elektrinio malūno įrenginiai, bet tai nėra senasis vandens malūnas. Galbūt Kultūros paveldo departamento darbuotojos, registruodamos jį paveldo registre, padarė klaidą", - svarstė K. Demereckas.

Pašnekovo įvardintas malūno pastatas, KPD sudarytame Mažojo Tauralaukio sodybos plane pažymėtas kaip "pastato liekanos", jau minėtame priede pavadinamas "pastatu - gyvenamuoju namu". Ar šie netikslumai - atsitiktinė klaida, o gal pretekstas priskirti vienokį ar kitokį nekilnojamojo turto naudojimo būdą?

Paskirtį nustatė matininkas

Nekilnojamojo turto registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė informavo, jog pastato, Dvaro g. 2, naudojimo pobūdis buvo įrašytas Nekilnojamojo turto registre, remiantis kadastrinių duomenų byla.

"Kadastro duomenys šiam statiniui buvo nustatyti 1993 m. vasario 19 d. Registrų centrui buvo pateikta kadastrinių duomenų byla, kurioje matininkas ir buvo įrašęs pastato paskirtį. Ji yra gamybos, pramonės. Žemės sklypo paskirtis - kita, o naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo - buvo nustatytas 2012 metų pabaigoje", - sakė G. Urbonavičė, neužsimindama apie tai, kad objekto įtraukimas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą turėtų įtakos kitokiam teritorijos ir pastato naudojimui."Matininkas atsižvelgia į teritorijų planavimo dokumentus, į statinio paskirtį, į savininko prašymą bei faktinį pastato naudojimą", - sakė specialistė.

Miesto planai - nesvarbūs

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pažymėjo, kad pastatų naudojimo paskirties ir miesto planuose numatytos sklypo paskirties neatitikimai dažnai tampa kaimynų konfliktų priežastimi - dėl prieštaringo teisinio reglamentavimo.

"Žemės sklypai išnuomojami arba parduodami pagal tiesioginę tame sklype esančio pastato paskirtį. Jeigu pastatas yra gamybinės paskirties ar sandėliavimo, Nacionalinė žemės tarnyba išnuomodama arba parduodama sklypą nežiūri į detaliojo ar bendrojo plano sprendinius, nes Lietuvos įstatymai neįpareigoja jos tai daryti. Išeina taip, jog bendrasis arba detalusis teritorijos planas įsigalioja tik tada, kai plečiama veikla arba keičiama pastato paskirtis. Tuomet ji gali būti keičiama tik į tokią, kokia numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Dėl šios priežasties būna dažnas nuomonių susikirtimas", - aiškino R. Gružienė.

Pašnekovės nuomone, bendruomenės nepasitenkinimas verslininkų vykdoma veikla šiems turėtų būti signalas, jog veiklą reikia keisti.

"Visuomenės sveikata, aplinkos apsauga besirūpinančios institucijos turi galios apriboti vykdomą veiklą, jeigu nustatys, jog ji kenkia visuomenės sveikatai, tačiau jos negali priversti verslininkų keisti veiklos pobūdžio", - pastebėjo R. Gružienė.

Vyksta patikrinimai

Birželio 27 d. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Daiva Masiliauskienė ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Butkuvienė, reaguodamos į Tauralaukio gyventojų skundą, patikrino Dvaro g. 2 esančios nekilnojamosios kultūros vertybės būklę. Specialistės apžiūrėjo statinį, palygino dabartinę jo būklę su 2011 ir 2013 m. patikrinimų duomenimis. Vertingųjų savybių sunaikinimo ar sužalojimo atvejų jos nenustatė.

"Pastate bendrovė tik sandėliuoja statybines medžiagas. Tai žalos statiniui nedaro. Pokyčių yra priestate, tačiau jis prie saugotino ūkinio pastato buvo pastatytas 1955 m. ir nėra saugomas", - paaiškino D. Masiliauskienė.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas taip pat patvirtino, jog birželio 21 d. gavo Tauralaukio gyventojų skundą, pagal kurį šiuo metu atliekamas tyrimas. Pagal įstatymą, tyrimui skirtas laikas - 20 darbo dienų.

"Skundą dėl šios bendrovės veiklos gavome pirmą kartą. Tai - nauja banga. Galbūt pagrįsta. Kol kas nuo komentarų susilaikau", - sakė R. Dužinas.