Tikina, kad klaipėdiečiai „guls kryžiumi“

Klaipėdiečiai sukilo prieš planus iškirsti dalį Girulių miško naujo geležinkelio mazgo statyboms. Susisiekimo ministerija sako, kad taip bando spręsti taršos problemą miesto centre. Tuo metu bendruomenė žada ginti svarbų gamtos objektą nuo sunaikinimo uosto plėtros labui ir siūlo alternatyvas.

Gamtininkai primena apsauginę šio miško masyvo reikšmę ir pažymi, kad sunaikinus žaliąją pajūrio juostą, nukentės ir pats žmogus.

Apie sunaikinimą bijo net pagalvoti

Klaipėdiečiai Girulių mišką pažįsta gerai. Tai savas pušynas, kur prabėgo vaikystė, kur uostamiesčio mikrorajonų gyventojai važiuoja pajudėti, pabūti ir pakvėpuoti gaiviu jūros oru čia pat miesto pakraštyje.

Pušynas / Shutterstock nuotr.

Aušra Subatkevičienė Giruliuose gyvena nuo gimimo, 1962-ųjų metų. Moteris tikina, kad Girulių giria vietos žmonėms yra labai brangi. „Tai vieta, kur gali išeiti, atsigauti po darbo, grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti“, – sako klaipėdiškė. A. Subatkevičienė tikina net bijanti pagalvoti apie planuojamus girios kirtimus.

Pagal dabar galiojantį Girulių miško statusą, plyni kirtimai čia negalimi.

Girulių pušyną yra matę visi, kurie bent kartą iš Klaipėdos centro yra sukę link molo ir šiauriau palei Melnragės ir Girulių paplūdimius tolyn link Olando kepurės, kuri jau yra Pajūrio regioniniame parke.

Dalis miško jau paaukota kotedžams

Pasak šio parko ekologo Erlando Paplauskio, prieš tris dešimtmečius Girulių miškas atsidūrė už saugomos teritorijos ribos. Greičiausiai dėl privačių interesų.

„Ten buvo tokių skanių „kasnelių“ – dabar kotedžų kvartalai stovi, – sako E. Paplauskis. – Kažkas susidėjo ten gautą pelną į kišenę.“

Klaipėdiečiai nepasiduoda ir internete įregistravo pasipriešinimo peticiją, kuri per savaitę surinko beveik 13 tūkstančių parašų.

Vyresni klaipėdiečiai žino, kad panašiu metu miškui buvo iškilusi grėsmė planuojant naftos terminalą Karklėje. Tačiau tam pasipriešino Žaliųjų sąjūdis, o terminalas galiausiai atsirado Būtingėje.

„Klaipėdos naftos“ terminalai / „Klaipėdos nafta“ nuotr.

Erlandas Paplauskis sako, kad šiandien saugomos teritorijos kaimynystėje išsidėstęs miškų masyvas svarbus ir visos šiauriau esančios vertingos ekosistemos išlikimui. Kaip aiškina ekologas, pagal dabar galiojantį Girulių miško statusą, plyni kirtimai čia negalimi, nebent būtų grindžiami ypatingos reikšmės valstybiniu projektu.

Vyriausybė miestiečius bando raminti

Prieš dvi savaites Vilniuje vykusiame Vyriausybės posėdyje premjeras Saulius Skvernelis citavo priešais save padėtus dokumentus. Diskusijoje dėl naujo geležinkelio mazgo Giruliuose jis referavo į ypatingos svarbos transporto projektą ir kartu skubėjo nuraminti, kad poveikis gamtai tikrai bus įvertintas.

Saulius Skvernelis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius posėdyje tikino, kad iškelta krovinių stotis sumažintų taršą Klaipėdos centre. „Klaipėdiečiams būtų ne tik saugu gyventi žalumoje, bet ir būtų atlaisvintas miesto centras nuo žalingo geležinkelio mazgo“, – tikino susisiekimo ministras.

Jaroslavas Narkevičius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Tame pačiame posėdyje klaipėdiečių vardu pasisakęs architektas E. Benetis priminė, kad dėl šio projekto miestiečiai protestavo, protestuoja ir protestuos. „Čia kalbama ne apie transporto mazgo įrengimą, o kalbama apie Girulių miško iškirtimą, – drąsiai pasisako E. Benetis. – Tai yra Klaipėdos miesto plaučiai ir Klaipėdos miesto bendruomenė, dovanokit, guls kryžium, kad taip nebūtų.“

Alternatyva – Kopūstų kaime

Premjeras S. Skvernelis sutiko kol kas atidėti nutarimą dėl stoties planavimo Girulių miške, iškertant 30 hektarų pušyno, ir nusiuntė į Klaipėdą viceministrą Gytį Mažeiką. Klaipėdoje Vyriausybės atstovus pasitiko protestuojantys miestiečiai, aktyviai prašantys žodžio diskusijoje savivaldybėje.

Klaipėdiečiai jaučiasi apgauti, nes projektas buvo patvirtintas be žadėtų pakeitimų.

Tačiau nepaisant klaipėdiečių protestų, Vyriausybė pritarė Klaipėdos geležinkelių pertvarkai, plečiant kelyną Giruliuose. Klaipėdiečiai nepasiduoda ir internete įregistravo pasipriešinimo peticiją, kuri per savaitę surinko beveik 13 tūkstančių parašų.

Geležinkelis Giruliuose / E. Paplauskio nuotr.

Tuo metu grupė Seimo narių įregistravo rezoliucijos projektą su prašymu numatyti pagrindinę stoties iškraustymo vietą Kopūstų kaime. Dar vėliau panašų kreipimąsi valstybės vadovams kartu su meru išsiuntė visi 30 Klaipėdos miesto tarybos nariai.

Klaipėdiečiai jaučiasi apgauti

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis patvirtina, kad geležinkelių plėtra Kopūstų kaime buvo svarstoma jau prieš dešimtmetį. O bendruomenė jį kritikuoja dėl parašo, kurį padėjo ant minėto Vyriausybės nutarimo derinimo dokumentų, kur kalbama tik apie Girulius.

Pamiršome apie vaikštančias kopas, apie smėlyje palaidotus kaimus.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad Kopūstų kaimo alternatyvą įtraukė į projektą po konsultacijų su bendruomene. Visgi klaipėdiečiai jaučiasi apgauti, nes projektas buvo patvirtintas be žadėtų pakeitimų. Jiems atsakyta, kad esą įvykusi techninė klaida.

„Labai apmaudu, kad sulaukėme tokio paaiškinimo dėl įsivėlusios techninės klaidos. Į tą diskusiją buvo įtrauktas Kopūstų kaimas, – apmaudo neslepia G. Neniškis. – O į Vyriausybę nukeliavo ne tas sprendimas, dėl kurio buvo susitarta.“

Įspėja apie vaikščiojančių kopų pavojų

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės dr. Loretos Kelpšaitės-Rimkienės, norint įsivaizduoti, ką reikštų Girulių miško sunaikinimas, tereikia prisiminti Kuršių nerijos istoriją. Jūrinių tyrimų centro darbuotojos teigimu, augalai veikia kaip smėlio gaudyklės ir ekstremalių klimato reiškinių metu apsaugo pakrantę nuo sunaikinimo.

Jūra / BNS nuotr.

„Girulių miškas yra senosios kopos, apaugusios augmenija. Mes jau pamiršome, kas nutiko Kuršių nerijoje, kuomet 18-19 a. buvo iškirsti visi medžiai. Pamiršome apie vaikštančias kopas, apie smėlyje palaidotus kaimus“, – skaudų Kuršių nerijos pavyzdį pateikia KU mokslininkė.

Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos / Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ nuotr.

Ji taip pat primena, kad prieš keturis metus, 2016-ųjų liepos 6-ąją, pakilęs jūros vanduo itin agresyviai skalbė Lietuvos pajūrį. Pasak mokslininkės, buvo išplauti paplūdimiai, tačiau kopos, dėka pušynų, išliko. „Bet kokia augmenija krante stabdo jo ardą ir veikia kaip smėlio gaudyklės – kaupia smėlio atsargas krante“, – sako KU mokslininkė L. Kelpšaitė-Rimkienė.