Teršalų savininko ieško nuo vasaros

Į redakciją užsukęs klaipėdietis Edvardas Vitkauskas pasakojo, kad vaikštinėdamas netoli Šilutės plento pastebėjo teritoriją, kurioje yra ir gelžbetonio atliekų, ir teršalų. Vyras sakė įtariantis, kad ten kažkas supylė panaudotus tepalus.

"Ten yra tokia duobė, atrodo, kad pilna panaudoto variklių tepalo. Kodėl niekas tuo nesirūpina? Juk visi tie teršalai patenka į gruntą. Visai netoli auga obelaitės, net jų lapai tais tepalais aptaškyti. Kas ten juos pila?" - klausė E. Vitkauskas.

Į klaipėdiečio nurodytą vietą nuvykę žurnalistai įsitikino, kad vyras neperdeda. Pasidomėjus, ar aplinkosaugininkai žino apie šį objektą, paaiškėjo, kad pranešimą apie problemą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Klaipėdos miesto agentūra gavo dar liepą, bet iki šiol nežinoma, nei koks užterštumo mastas, nei kas už tai atsakingas.

KRAAD direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas informavo, kad telefonu buvo pranešta apie teritorijoje tarp sklypų Šilutės pl. 13 ir 15A pastebėtas juodos spalvos teršalų dėmes.

"Gavusi šį pranešimą agentūra pradėjo tyrimą, kuris dar nėra užbaigtas. Šioje teritorijoje apie 30 kvadratinių metrų plote rasta 10 gelžbetoniniais dangčiais uždengtų požeminių talpyklų. Pirminiais duomenimis, anksčiau šioje vietoje buvo laikomas bitumas ar mazutas. Teritorija, kurioje randasi taršos židinys, nepatenka į suformuotus žemės sklypus. Teršėjas dar nenustatytas", - komentavo A. Šepštas.

Liepos pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas tyrimams paėmė užteršto grunto mėginį ir nustatė jame didelę naftos angliavandenilių koncentraciją. Rugpjūtį apie valstybinėje žemėje nustatytą taršos židinį buvo informuota Nacionalinė žemės tarnyba ir Klaipėdos savivaldybės administracija. Rugsėjo pabaigoje teršalų mėginys buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris spalio pabaigoje pateikė išvadą, kad tirti pateiktas skysčio pavyzdys yra mazutas.

"Siekiant nustatyti šios naftos produktais užterštos teritorijos taršos mastą iš pradžių reikia atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus. Departamentas prašys Lietuvos geologijos tarnybos pagalbos, kad jis padėtų įvertinti reikalingų preliminarių ekogeologinių tyrimų apimtis ir kiek jiems reikėtų lėšų. Tuomet bus ieškoma finansavimo šaltinių", - aiškino A. Šepštas.

Specialistas nurodė, kad kai užteršimas yra seno pobūdžio ir jo kaltininkas nėra žinomas, užterštos teritorijos tvarkymo planas rengiamas subjekto, kurio valdose yra užteršta teritorija, iniciatyva.