Teritorijos Smiltynėje lauks investuotojų

Praėjusį penktadienį turėjo vykti viešas dviejų teritorijų Smiltynėje detaliųjų planų sprendinių svarstymas, tačiau visuomenės atstovų taip ir nesulaukta. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, taip tikriausiai yra todėl, kad šalia buvusių karinių objektų Smiltynėje gyventojų nėra, objektai yra prie pliažų.

Atstatyti - tik stotį ir kavinę

Abiejų šių teritorijų, esančių prie buvusių karinių objektų Smiltynėje, detaliųjų planų koncepcijas jau patvirtino miesto Taryba. Jų detaliuosius planus ir koncepcijas rengė konkursą laimėjusi UAB "Klaipėdos projektas". Rengiant koncepcijas buvo išanalizuota kiekviena iš šešių išlikusių vokiečių 1939 m. pakrantėje įrengtų priešlėktuvinių gynybos baterijų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad detaliųjų planų rengėjas nesiūlė atstatyti karo objektų ir kaip nors juos praktiškai pritaikyti, rekomendavo tik išsaugoti, kad žmonės įsivaizduotų, kas čia yra buvę. Daug ko padaryti šiose teritorijose neįmanoma, nes jos yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.

Viena iš minėtų teritorijų apima yra maždaug 6 ha plotą - nuo gelbėjimo stoties iki vyrų pliažo. Joje yra priešlėktuvinės baterijos liekanų (trečdalis visiškai sugriauta), kurios nėra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Jas siūloma išvalyti, sutvarkyti, užsandarinti ir taip išsaugoti. Būtų įrengtas stendas, o nuo dabartinio dviračių tako prie jo vestų mediniai takai. Esą reikėtų tik gero gido ekskursijoms organizuoti. Šioje teritorijoje siūloma atstatyti tik prie jūros ant apsauginio pylimo prieš karą stovėjusią kavinę-restoraną "Strandhalle".

Kitoje 10 ha teritorijoje prie Kopgalio, prie moterų pliažo, yra išlikusi dar gana geros būklės "Memel Sud" priešlėktuvinė baterija, dalis betoninių platformų. Ji įtraukta į Kultūros vertybių registrą ne dėl atskirų objektų, bet kaip vieta, kurioje buvo ta baterija. Čia yra vienas iš vokiečių įrengto priešlėktuvinės gynybos baterijų žiedo struktūrinių darinių. Jis išskirtinis, kitoks nei visi kiti ir vertingas kaip sisteminis darinys. Šioje teritorijoje dar yra ir tipinės raudonų plytų laivų gelbėjimo stoties, kokios stovėdavo visoje pakrantėje, liekanos. Tokia pati yra išlikusi Nemirsetoje. Smiltynės stotį siūloma atstatyti, ji galėtų atlikti pliažų aptarnavimo funkciją.

Investuotojams jau bus lengviau

M. Černiūtės-Amšiejienės teigimu, dabar abu detalieji planai bus pateikti tikrinti Nuolatinei statybos komisijai. Jeigu bus gauta teigiama išvada, tada jie dar bus teikiami Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri patikrins, ar visos procedūros atliktos tvarkingai. Jeigu ji nuspręs, kad viskas gerai, tik tada tuos dokumentus tvirtins Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius. Tada jau liks parengti techninius projektus ir bus galima pradėti įgyvendinti tai, kas suplanuota.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, Savivaldybė kol kas nėra numačiusi lėšų šiems projektams įgyvendinti. Planuojama, kad minėti pastatai galėtų būti atstatomi ir privačiomis lėšomis. Tokiu atveju būtų suformuotas sklypas, kurį būtų galima išnuomoti.

"Dabar jau galima ieškoti investuotojų. Jiems problemų bus žymiai mažiau, nes jau nurodyta, kur, kokio dydžio sklypas galėtų atsirasti, koks objektas ten galėtų būti, kaip prie jo privažiuoti, kaip nutiesti tinklus", - sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.