Šviesų festivalis pažadino kūrybiškumą

Ryškiausia projekcija

Bene daugiausiai dėmesio pirmojo Šviesų festivalio savaitgalio metu susilaukė vaizdo projekcija „Kaminkrėčio istorijos“. Reginys džiugino didelius ir mažus, o projekto kūrėjai stebėjosi, kad daugelis atėjusiųjų projekciją stebėjo po kelis kartus. Ypatinga šios projekcijos sėkmė grindžiama ne tik unikalia, specialiai Klaipėdai sukurta istorija, bet ir savo techninėmis savybėmis.

„Projekcija buvo inspiruota Olandijos menininko M.C. Ešero (M.C. Escher ) grafikos darbų, kuriuose dažnai taikomas prieštaraujančių proporcijų efektas, kuriantis dvimačius vizualinius paradoksus. Jie apgauna mūsų regėjimą ir kuria labai tikroviškus vaizdus. Be to, ši projekcija buvo parengta taikant apie 150 liumenų į kvadratinį metrą (kas Lietuvoje daroma gana retai), todėl ji buvo labai ryški ir tikroviška“, - sako projekcijos rengėjų atstovas Darius Kupliauskas.

Anot „Kaminkrėčio istorijos“ kūrėjų, toks personažo ir miesto objektų animacijos sprendimas pasirinktas todėl, kad daugeliui klaipėdiečių dar nebuvo matytas. Daugybę šviesos festivalių ne tik aplankę, bet ir juose dalyvavę „Kinky Knot“ sveikino su pirmuoju festivaliu. „Festivalio startas sėkmingas ir pakankamai stiprus. Pažadame, kad sekančiais metais klaipėdiečiai su kaminkrėčiu galės pabendrauti gyvai - jis bus interaktyvus“,- sakė Darius Kupliauskas.

Paskatino naujas idėjas

Pirmąjį Šviesų festivalį savomis idėjomis praturtino ir miesto menininkai. Audiovizualinio kūrinio „Paskutinis bastionas“ rengėjai teigia, kad tokio festivalio idėja savalaikė ir labai reikalinga.

„Būtų idealu, jeigu festivalio metu būtų pristatoma ne tik žaismingos improvizacijos, bet ir technologijos, vyktų apšvietimo, iliuminavimo „masterclassai“ (meistriškumo kursai) ir seminarai, tikslu viešai pristatyti miesto pastatų, skverų, meno objektų apšvietimo, bei iliuminavimo galimybes. Kodėl gi projekcijos vitrinose ar ant miesto pastatų sienų, specialių ekranų, negalėtų suteikti miestui savitą naktinį atspalvį, festivalis galėtų tapti priemone kurti sąlyginės „Klaipėdos naktį“ koncepciją. Apšvietimo technologijų ir audio pagalba galima būtų sėkmingai pristatyti urbanistines strategijas (kurios galbūt ateityje pakeistų ir dieninį miestą)“, - sako Ignas Kazakevičius, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius.

Anot Kultūrų komunikacijų centro direktoriaus, šviesos skulptūros, objektai galėtų miesto erdvėje būti įkomponuojami nuolat, juolab kad jų veikimas yra tik naktinis, dieną jie netrukdo nei pėsčiųjų srautams, nei esamai vietos urbanistinei struktūrai.

Privačios iniciatyvos

Šviesų festivalis sulaukė gausaus miesto bendruomenės palaikymo, senamiesčio verslininkų iniciatyvų įgyvendinant savarankiškus projektus. Prie projekto prisijungęs „Friedricho pasažas“ dvi šventinio savaitgalio dienas ne tik kvietė grožėtis kiemelyje šviečiančiomis dekoracijomis „Šviesos pusnys“, bet ir daugybei klaipėdiečių ir miesto svečių leido grožėtis miestu nuo atgimusio burlaivio „Meridianas“ denio.

„Net neprireikė vasaros į senamiestį išvilioti miestelėnus. Ir už šį pagyvėjimą esame dėkingi organizatoriams. Labai linkime, kad tai taptų tradicija ir džiaugiamės, kad buvome pakviesti prisijungti“, - sako „Friedricho pasažo“ rinkodaros vadovė Laura Ūselytė. Burlaivis „Meridianas“ visų lauks ir antrąjį Šviesų festivalio savaitgalį.

Į projektą įsijungusios ir vakaroti prie žvakių kvietusios Klaipėdos senamiesčio kavinės „Max Coffee“ direktorius Audrius Statkevičius teigė tikįs, kad projekto idėja bus tęstinė, kasmet sutrauksianti vis daugiau iniciatyvų ir projektų.

„Projektas Klaipėdos senamiesčiui suteikė dar daugiau žavesio. Išeiti į vakarinį miestą, kuriame šurmuliuoja gerai nusiteikę žmonės – didelė dovana. O prie projekto nespėjusius prisijungti kolegas labai raginu įsijungti ir sukurti dar ryškesnę šventę“, - sako „Max Coffee“ direktorius.

Antrasis Klaipėdos Šviesų festivalio savaitgalis „Meilės eilės artimui ir tėvynei“ kvies vasario 14 ir 15-osios vakarais, nuo 18 iki 23 val.