Svarbiausi šimtmečio projektai Klaipėdoje - dar nepradėti

Šviesiai ir iškilmingai Klaipėda šią savaitę paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, nors mūsų miestas nepriklausomos šalies dalimi tapo tik prieš 95-erius metus. Nuvilnijo įspūdingų renginių banga, tačiau kai kurie klaipėdiečiai pasigedo aiškesnės šimtmečio minėjimo koncepcijos ir išliekamąją vertę turinčių projektų. Savivaldybės administracijos atstovai teigia, kad sulig Vasario 16-ąja šventė nesibaigia, šimtmečiui dedikuoti prasmingi ir ilgaamžiai projektai bus vykdomi iki 2020 metų.

Ruoštis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pradėta iš anksto, tačiau klaipėdiečiai šiame procese iš pradžių nebuvo labai aktyvūs. Prieš trejus metus Vyriausybės sudaryta darbo grupė patvirtino šimtmečio minėjimo programą. Tada joje buvo įrašyta vienintelė uostamiesčio idėja - pastatyti paminklinį biustą Klaipėdos krašto sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui.

Reaguodami į tai uostamiesčio architektai ir istorikai surengė viešą diskusiją, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimui Klaipėdoje, kurioje buvo pažerta nemažai originalių idėjų. Valstybinę sukaktį siūlyta įamžinti ne monumentaliais vertikaliais objektais, o įrengiant horizontalią erdvę-parką ir įprasminti joje universalias demokratijos, respublikos, vilties ar pan. idėjas. Buvo įvardintos ir konkrečios erdvės, kuriose toks parkas galėtų atsirasti. Tai labiausiai istoriškai su 1918-ųjų Vasario 16-osios įvykiais susijusi Klaipėdos universiteto miestelio vidinė aikštė, Dangės skveras, Malūno parkas.

Siūlė sukurti istorinę erdvę

Istorikas Vasilijus Safronovas prisiminė, jog Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimas diskusijų kėlė dėl to, kad Klaipėda 1918-aisiais dar buvo Vokietijos sudėtyje, Lietuvos valstybės dalimi šis kraštas tapo tik 1923-iaisiais. "Faktiškai Klaipėdoje šiemet skaičiuojame 95-ąsias, o ne 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, todėl mano siūlymas buvo įprasminti universalias idėjas, kurios 1918 metais buvo keltos tiek Lietuvoje, tiek Klaipėdoje. Tai demokratijos, laisvės, moterų emancipacijos idėjos. Paminklą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukilimo vadui J. Polovinskui-Budriui, mano nuomone, tikslingiau statyti minint šio įvykio 100-metį 2023 metais", - sakė V. Safronovas.

Architeko Tado Svidersko nuomone, Klaipėdos universiteto aikštė atrodo lyg neišbaigta ir ją galėtų papildyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti akcentai. "1923 metais, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, tuometinėse kareivinėse (dabar - Klaipėdos universiteto miestelio pastatai) buvo dislokuotas vienas iš Lietuvos kariuomenės batalionų. Šioje erdvėje vykdavo Mažosios Lietuvos šventės. Komplekso viduje yra pasodinti, tačiau nepažymėti trys ąžuolai, skirti Klaipėdai, Vilniui ir Laisvei. Yra buvęs, tačiau neišlikęs ir memorialas su Vyčio simbolika. Šioje erdvėje lankėsi visi Lietuvos prezidentai ir Jonas Basanavičius. Pagaliau šalia universiteto komplekso yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, o būtent šis karas ir suformavo pagrindus Lietuvos valstybingumui. Be to, yra patvirtintas KU detalusis planas, tad galima drąsiai spręsti, kurioje vietoje koks akcentas derėtų", - argumentavo siūlymą architektas.

INICIATYVA. Visuomeninės organizacijos "Mažosios Lietuvos kultūra" iniciatyva kuriamas Vydūnui skirtas paminklas ir skveras bus dedikuoti ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Egidijaus Jankausko nuotr.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko, architekto Vaidoto Dapkevičiaus nuomone, tinkamiausia erdvė, skirta įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, - skveras šalia Dangės upės, esantis tarp "Arkos" paminklo ir vadinamojo TEO skvero.

"Miesto centre šiuo metu vyrauja įvairių ženklų kakofonija. Manau, kad įrengta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta erdvė šalia fontano tą kakofoniją sujungtų į visumą ir stiprintų administracinį miesto centrą, kurį įrėmintų Liepų gatvė (kuri, pastačius Bastionų tiltą per Dangę, galėtų būti atlaisvinta nuo automobilių ir tapti ramesne pėsčiųjų zona) ir Dangės krantinė su XIX amžių menančia miesto rotuše, Atgimimo aikšte, patyrusia transformacijas 1944-1991 metų periodu, 1923-iųjų įvykiams skirtu paminklu "Arka". Šis skveras nuosekliai užbaigtų modernios Klaipėdos laikmatį", - dėstė V. Dapkevičius.

Architektas Mantas Daukšys siūlė atkreipti dėmesį į erdvę šalia Malūno (buvusio Trinyčių) tvenkinio. Anot architekto, ši vieta yra geografinis Klaipėdos miesto centras, turintis artimą sąsają su išvažiuojamuoju keliu iš Klaipėdos į Vilnių bei istorinį kontekstą su Sendvariu. "Ir 1923 metų sukilėliai, manoma, pro šią vietą praėjo. Tad prie tvenkinio galėtų būti kuriamas modernus istorinis parkas", - argumentavo jis.

Diskusijoje buvo pažymėta Klaipėdos uosto svarba tuometinei ir dabartinei Lietuvai ir pasiūlyta valstybės atkūrimo šimtmetį įprasminti iš vandens matomu ženklu. Priminta, jog daug Rytų Europos valstybių 2018-aisiais mini savo 100-mečius, ir užsiminta apie sukakties minėjimą tarptautiniu mastu.

Diskusijos metu pateiktos idėjos buvo apibendrintos, išskirtas ir suformuluotas Dangės skvero sutvarkymo pasiūlymas buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybei.

Idėjos - į stalčių?

Deja, nė viena iš istorikų ir architektų idėjų iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio nerealizuota. Jų iniciatoriai apgailestauja, kad nepavyko užmegzti vaisingo dialogo su Klaipėdos miesto savivaldybe.

PLANAI. Klaipėdoje, skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių, jau šiemet turėjo iškilti filosofą, rašytoją, istoriką, visuomenės irkultūros veikėją, garbės daktarą Vydūną įamžinanti skulptūra, o bevardis skveras būti pertvarkytas į Vydūno sodą. Projektuotojų vizualizacija.

Pasak istoriko V. Safronovo, po architektų ir istorikų diskusijos prieš trejus metus buvo suformuluota ir pagrįsta pagrindinė jos idėja ir atiduota Savivaldybei.

"Tačiau po to bent jau manęs niekas nekvietė ir neinformavo, kokie buvo priimti sprendimai. Manau, kad tai vienas iš pavyzdžių, kai bandai ką nors pasiūlyti ir padaryti konceptualiai, tačiau išeina kaip visada... siūlymai nugulė į stalčių. Kiek žinau, kažką iš mūsų siūlymų lyg ir bandyta panaudoti, tačiau idėja perkelta į kitą kontekstą ir galiausiai, atrodo, buvo pamiršta, apie ką buvo pati idėja. Renginių vyksta daug, tačiau pasigendu juos jungiančios koncepcijos arba ji nebuvo išviešinta, arba aš kažką praleidau... Susidaro įspūdis, jog renginiai tiesiog pakišti po "šimtmečio skėčiu". Bet tikriausiai tai ne vien tik Klaipėdos problema. Tas vyksta visoje Lietuvoje", - pastebėjo V. Safronovas.

Pasigedo koncepcijos

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos vadovas V. Dapkevičius taip pat tvirtino, jog į architektų ir istorikų siūlymus, kaip įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Klaipėdoje, nebuvo atsižvelgta.

"Siūlyti gali daug ką, tačiau pokyčiai vyksta tik tada, kai yra abipusis supratimas ir noras. Dabar, man regis, buvo daug nesusišnekėjimo tarp architektų ir miesto valdžios", - sakė architektas.

V. Dapkevičius pastebėjo, jog rengiamame Dangės skvero rekonstrukcijos projekte lyg ir yra užuomina, kad šimtmečiui skirtas akcentas turėtų atsirasti, tačiau teigia neišgirdęs nieko konkretaus.

"Nors architektai prieštaravo naujų paminklų statymui Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, tačiau išrinkome Vydūnui skirto paminklo ir skvero idėją. Šis projektas skirtas šiemet minimoms 150-osioms Vydūno gimimo metinėms bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šis projektas tik rengiamas. Buvo skelbiama, kad šimtmečiui bus skirta ir nauja mokykla, kuri bus statoma Žolynų kvartale, bet neaišku, ar šiemet projektas bus pradėtas. Susidaro įspūdis, kad tiesiog daromi darbai, ir tie, kurie vyksta šiais metais, - priskiriami šimtmečiui. Ar tai yra pozicija? Kas yra tas šimtmetis Klaipėdai, jos žmonėms? Kaip mūsų miestas identifikuoja save nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje? Aiškios pozicijos, projekto, atsakančio į šiuos klausimus, pasigedau. Susidaro įspūdis, kad visi vengia šios temos", - dėstė V. Dapkevičius.

ATEITIES KARTOMS. Nauja moderni mokykla, kurią planuojama statyti Žolynų kvartale, bus didžiausia dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga naujo šimtmečio vaikams. Projektuotojų vizualizacija

Pašnekovas pridūrė, kad sutrikusi ne tik Klaipėda, bet ir kituose Lietuvos miestuose buvo visko.

"Lietuvos visuomenė tik bando susivokti, kas yra valstybė, ką reiškia ją valdyti. Dar nesugebame susitarti dėl viešųjų erdvių. Diskusija dėl Lukiškių aikštės Vilniuje, kuri, atrodo, turėtų suvienyti, sukėlė priešpriešą. Matyt, tai ir parodo, kokiame brandos etape esame mes ir mūsų valstybė, švenčianti atkurtos nepriklausomybės šimtmetį. Išskirtinių datų ir sukakčių dar bus, tad norisi palinkėti visiems optimizmo, vienybės ir mąstyti giliau, atrasti savo asmeninį santykį su valstybe", - linkėjo architektas.

"Idėja pasakyta ir ji sklando ore. Jeigu ne dabar - tai kitą sykį ji gali būti įgyvendinta", - filosofiškai samprotavo ir istorinio parko koncepciją Malūnų parkui siūlęs architektas M. Daukšys.

Paminklo nebus

Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, Šimtmečio minėjimo komisijos pirmininkė

"Visi suvokiame, kad jeigu nebūtų buvę 1918 vasario 16-osios, nebūtų buvę ir 1923 m. sausio 15-osios. Tad Klaipėdai šimtmetis taip pat svarbus kaip visai Lietuvai ir klaipėdiečių tapatybė tokia pati kaip visos šalies gyventojų. Klaipėdos išskirtinumas, kad mes iš karto apsisprendėme, jog paminklo, skirto šimtmečiui, nestatysime. Turime paminklą vieningai Lietuvai "Arka", o Klaipėdos krašto sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio atminimą nuspręsta paminėti per sukilimo 100-metį, 2023 metais.

Klaipėdiečių Šimtmečio minėjimo darbo grupės nariai vieningai sutarė, kad ne paminklas yra svarbiausias dalykas minit vieną ar kitą sukaktį ir ieškojo kitų būdų, kaip įamžinti šią sukaktį ir palikti atminimo ženklą ateities kartoms. Komisijos ir Savivaldybės nuomone, naujos, modernios mokykos pastatymas naujo šimtmečio vaikams bus pati didžiausia dovana, kokią galime skirti Klaipėdai ir visai Lietuvai. Vaikai patys sugalvos pavadinimą mokyklai, įprasminantį atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Mokyklos projektas yra pabaigtas ir atiduotas derinti. Šiais metais bus įkastas ženklas, skelbiantis projekto įgyvendinimo pradžią. Žinia, kad šimtmečio minėjimo periodas išplėstas nuo 2015 iki 2020 metų, tad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, gali būti, kad projektas ir bus įgyvendintas iki galo.

Komisija diskutavo ir apie architektų pasiūlytą Dangės skvero sutvarkymo projektą. Architektai siūlė skvere įgyvendinti laiko juostos idėją. Laiko juosta atskleistų keturis pagrindinius valstybės periodus, kuriuos išskyrė istorikai: tai nepriklausomybės laikotarpis nuo 1918 iki 1940 metų, Antras pasaulinis karas, sovietmetis ir Nepriklausomos Lietuvos periodas nuo 1990 metų iki šių dienų. Numatoma, kad šiuos laikotarpius ženklinantys pagrindiniai istoriniai įvykiai bus išreikšti moderniomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Šio projekto tikslas - žinutė ateinančioms kartoms, kad jos suprastų, kokie svarbiausi įvykiai buvo Klaipėdoje, įvertintų juos Lietuvos kontekste. Kol kas nėra detalizuotos išraiškos priemonės. Išskirtos tik keturios salos, zonos skvere, kuriose su mobiliomis aplikacijomis būtų galima gilintis į istorines peripetijas. Jeigu nesikomplikuos skvero tvarkymo projekto procesas, ši idėja bus įgyvendinta kitais metais.

Išliekamąją vertę turės ir Klaipėdos leidybiniai projektai. Klaipėdos universiteto istorikai kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi rengia knygą "Vasario 16-oji Klaipėdoje". Knygoje turėtų būti surinkti archyviniai dokumentai apie tai, kaip Vasario 16-oji buvo švenčiama Klaipėdoje, kokie lemtingi įvykiai susiję su šia data. Taip pat leidinyje ketinama publikuoti miestiečių nuotraukas, parodančias, kaip žmonės šventė šią šventę. Leidinį planuojama pristatyti balandžio mėnesį.

Įprasminta bus ir Klaipėdos universiteto studentų miestelio erdvė - akademinė bendruomenė rudenį joje ketina sodinti šimtmečio ąžuolą."