Suplanuota marių pakrantė Smiltynėje

Didžiąją dalį šios 30 ha teritorijos sudaro miškų ūkio sklypai. Čia numatoma įrengti pažintinius dviračių ir pėsčiųjų takus, sujungsiančius jachtklubą su antrąja Smiltynės perkėla, poilsio ir sporto aikšteles, teritorijos apšvietimo tinklus, apžvalgos aikšteles (regyklas) ir atokvėpio vietas, gerinti esamų dviračių ir pėsčiųjų takų dangų kokybę etc. Siekiant išvengti kopagūbrio šlaitų erozijos, šlaituose prie marių (pėsčiųjų takų trasose) numatoma įrengti lauko laiptelius.

Takai turės būti rengiami nekeičiant kraštovaizdžio pobūdžio esamų miško takų trasose, išlaikant susiformavusius vingius, nuolydžius.

Statyti kokius nors pastatus nenumatoma, nes teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP), tad ji turi gana daug apribojimų. Detaliojo plano viešojo svarstymo metu kalbėta apie tai, kad KNNP planas yra svarbesnis dokumentas nei miesto bendrasis planas, todėl į siūlymus padidinti užstatymą ar aukštingumą nebuvo atsižvelgta. Tačiau jūrinio paveldo parko bei jachtų uosto infrastruktūros statiniai visgi planuojami.

Svarbu privažiuojamasis kelias

Laivų kapinių įlankoje atlikus jos valymo ir gilinimo darbus bei pastačius molus (iš dalies atkuriant buvusio nerijos kyšulio kranto liniją) numatoma suformuoti uosto akvatoriją mažiesiems pramoginiams laivams (jachtoms).

Planuojama statyti jachtų uostelį, kuriame tilptų iki 100 laivelių, numatomas jo lankytojų skaičius - apie 300 žmonių. Uosto reikmėms būtų pritaikomos esamos Laivų kapinių įlankos krantinės.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad labai svarbu, jog uostelis turėtų privažiuojamąjį kelią, idant būtų galima atsivežti laivelį. Be jo uostelis tiesiog negalėtų funkcionuoti. Šiuo metu toje vietoje yra tik miško kelias, tad abejojama, ar juo galėtų važiuoti mašina su priekaba.

Projektuotojų, kurie ir taip jau vėluoja baigti paskutines procedūras, prašyta išsiaiškinti su miškininkais dėl privažiuojamojo kelio - ar nereikia jo "išmiškinti", gal jam reikia suteikti gatvės statusą, gal tai galėtų būti priešgaisrinis kelias, juo labiau kad šiaip ar taip turi būti numatytos vandens paėmimo, gaisrų įrangos laikymo vietos etc.

Viešojo svarstymo metu išsakyta ir gana skeptiška nuomonė, esą niekas nenorės investuoti į tokį uostelį, nes jis yra nepatogioje vietoje - reikia keltis keltu į kitą marių pusę.

Perkėla turi planų

Iš planuojamų objektų vienas iš įdomesnių yra atkarpoje nuo antrosios Smiltynės perkėlos iki Laivų kapinių įlankos, Kuršių marių pakrantėje, numatomas įrengti jūrinio paveldo parkas su senųjų laivų bei kitų laivybos ir žvejybos atributų ekspozicija.

Suplanuotoje teritorijoje yra ir AB "Smiltynės perkėla" antrosios perkėlos sklypas. Bendrovės vadovybė kartu su Lietuvos automobilinių kelių direkcija pateikė savo planus - ketinimus įrengti automobilių laikymo vietas, galbūt net bilietų kasas etc. Bendrovė pageidauja, kad formuojant kitus sklypus būtų atsižvelgta į naujus jos poreikius. Pasirodo, bendrovės sklypas jau yra apribotas kitų sklypų taip, kad jo padidinti nebūtų galima neužgrobiant svetimos teritorijos.

Nenori gyventi "autostradoje"

Minėtoje teritorijoje yra ir gyvenamasis sklypas. Viešojo svarstymo metu, ko gero, labiausiai buvo nusivylę Smiltynės g. 26 namo gyventojai. Jų atstovai tvirtino, jog dviračių takas netoli Klaipėdos jachtklubo planuojamas vos ne per žmonių kiemus, o jie nenorintys gyventi "autostradoje".

Plano rengėjai aiškino, kad gyvenamojo sklypo tvora yra patraukta ir dviračių takas tikrai neis per jų kiemus. Visgi gyventojams vis tiek nepatiko, kad dviračių takas numatomas vidinėje, o ne išorinėje tvoros pusėje.

VšĮ Klaipėdos irklavimo centras norėtų įkurti prie marių vasaros irklavimo bazę. Projektuotojų manymu, jai reikalingas statinys galėtų atsirasti.