Suabejojo oro tyrimų patikimumu

Pagal 2018 metų situacijos modeliavimo rezultatus miesto oro kokybės valdymo planui parengti vykdomas projektas ir toliau perša išvadą, kad Klaipėdoje daugiausiai teršia pramonės objektai, šildomi individualūs būstai ir transportas.

Štai vasarą ir pavasarį mieste dukart viršyta benzoinės rūgšties ribinė vertė.

Pasak ELLE atstovės Rūtos Kurienės, daugeliu atveju taršos koncentracija yra mažesnė nei vienerių metų ribinė vertė. Tačiau pridėta, kad kai kuriais atvejais įtakos turėjo ir vėjo kryptis - mat esant nepalankiai vėjo krypčiai Melnragės ir Vitės kvartalo gyventojai jautė naftos produktų kvapą, o pietinės miesto dalies - nuotekų, fekalijų, rapsų, saldėsių kvapą.

Rudenį pietinėje miesto dalyje buvo fiksuoti 2 kartai, kai medžiagos ksilenas ir etilbenzenas viršijos ribinę vertę.

"Etilbenzenas labai dažnai naudojamas tirpikliuose. Ši medžiaga naudojama dažuose", - sakė R. Kurienė.

Aplinkos oro kokybės tyrimų pristatyme dalyvavęs Aplinkosaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas pridėjo, kad uosto teritorijoje yra dažomi laivai, tad tai ir gali sudaryti didžiąją dalį šios medžiagos koncentracijos.

O štai kalbėdamas apie benzoinės rūgšties koncentraciją LEZ teritorijoje jis įvardijo konkrečius galimus aplinkos teršėjus.

"Yra įmonių, kurios naudoja medžiagą kaip konservantą maisto pramonėje. Esame išsiuntę raštus įmonėms "Espersen Lietuva", "Vesvela" ir "Klaipėdos mėsinė", kad atliktų teršalų į aplinkos orą inventorizaciją.

Iš stacionarių šaltinių situacija žinoma. Tačiau taršos kilmės šaltinis yra skirtingas. Įmonės pažadėjo inventorizaciją atlikti iki rugpjūčio. Atliksime neplaninį patikrinimą, nes buvo, kas į mūsų raginimą neatsiliepė", - sakė A. Šepštas.

Ir nors pristatyme buvo įvardyti kai kurie galimi konkretūs taršos šaltiniai, susirinkusiems kilo klausimų dėl ELLE bendrovės turimų rezultatų patikimumo.

Pasak KU doc. dr. Pauliaus Rapalio, projektas detaliai nenustatė galimos laivų keliamos taršos, nes neturima konkrečių duomenų.

"Pagal mano padarytus skaičiavimus, susidaro labai didelės paklaidos. Jos gali būti dešimteriopos. <...> Teigiama, kad buvo remtasi oro taršos matavimo stotelėmis Šilutės plente ir Bangų gatvėje. Nevisiškai sutinku, kad toks modelis patvirtina tikslius skaičius. Yra atlikti moksliniai darbai, kad nėra koreliacijos tarp laivų judėjimo, eismo intensyvumo ir stotelių duomenų.

Taip pat sakėte, kad modeliuojate taršos sklaidą nuo laivų, ir kad laivų kaminai yra aukštai, nuneša taršą toliau. Tada kyla klausimas - jūs neturite techninių laivų duomenų, tad kokiu pagrindu įvertinote kaminų aukštį?" - retoriškai projekto atstovų klausė P. Rapalis.

Uostamiesčio bendruomenių atstovams rūpėjo išsiaiškinti, ar tikslūs duomenys, kaip ir kiek dažnai mieste juda traukiniai ir jų vagonai. Tačiau tyrimus atliekančios ELLE įmonės atstovai teigė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju buvo sulaukta tik tokių duomenų, kokius pateikė Uosto direkcija ir "Lietuvos geležinkeliai".

Pristatymą reziumavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad klausimus dėl atlikto tyrimo metodologijos būtina išspręsti. Dėl to ketinama artimiau bendradarbiauti tiek su Klaipėdos universitetu, tiek su Uosto direkcija, tiek su kitomis įmonėmis.