Stiprins karinius jūros stebėjimo pajėgumus

Lietuvoje Baltijos šalių karinio komiteto nariai - kariuomenių vadai, kartu su šalių gynybos ministerijų bei kariuomenių štabų atstovais, pirmadienį Raudondvario pilies dvare Raudondvaryje (Kauno r.) susitiko aptarti strateginių regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimų.

„Kariniu požiūriu esame traktuojami kaip vienas operacinis rajonas, todėl turime siekti kuo glaudžiau bendradarbiauti tiek planuojant, tiek išlaikant, tiek ir stiprinant mūsų sausumos, jūrinius bei oro pajėgumus“, - Baltijos šalių karinio komiteto susitikime sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Jis pasidžiaugė, kad susitikime pavyko sutarti dėl daugelio klausimų. „Vieningai sutarėme toliau stiprinti sąveiką tarp Baltijos šalių kariuomenių koordinuojant gynybos planus, dalinantis žvalgybine informacija, drauge dalyvaujant karinėse pratybose, tarptautinėse operacijose ir budėjimuose, karinio bendradarbiavimo projektuose, keliant personalo kvalifikaciją ir tuo stiprinant Baltijos regiono gynybinę galią“, - sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado, vienas svarbiausių šio trišalio susitikimo pasiekimų - sutarimas stiprinti karinius jūros stebėjimo pajėgumus sukuriant regioninį jūros stebėjimo duomenų paveikslą. Tuo tikslu kariuomenių vadai pavedė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų komitetui (vadams) suformuoti darbo grupę, kuri dar šiemet parengtų ir pasiūlytų minėto jūros stebėjimo pajėgumo koncepciją. Tikimasi, kad šis regioninis pajėgumas palengvins jūrinių karinių pratybų ir operacijų planavimą, pagerins situacijos Baltijos jūroje supratimą tiek mus, tiek ir sąjungininkams.

Diskutuodami apie Baltijos šalių karines jūrų pajėgas kariuomenių vadai pripažino, kad turimų pajėgumų palaikymas ir juo labiau išvystymas laikui bėgant pareikalaus didelių investicijų. Todėl būtų racionalu turėti bendrą ilgalaikę Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų viziją, kuri įgalintų kariuomenes sustiprinti Baltijos jūros saugumą mažesniais kaštais, t. y. sutaupyti tiek bendrai įsigyjant karinius laivus ar įrangą, tiek neinvestuojant į besidubliuojančius jūrinius pajėgumus. Būtent tokios vizijos projektą, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, iki kitų metų Baltijos šalių karinio komiteto susitikimo pavesta parengti Baltijos karinių jūrų pajėgų komitetui.

Gegužės 7 d. dvi susitikimo darbinės sesijos vyko Raudondvario pilies dvare. Pirmosios sesijos metu aptarti Baltijos gynybos koledžo veiklos rezultatai, finansavimo ir komplektavimo personalu perspektyvos. Kariuomenių vadai taip pat buvo supažindinti su šiuo metu vykstančių didžiausių iki šiol Estijos ginkluotųjų pajėgų pratybų „Ežys 2018“ (angl. Hedgehog) ir planuojamų Lietuvos nacionalinių Vyriausybės lygmens priimančiosios šalies paramos pratybų „Lietuvos šeimininkas 2018“ (angl. Lithuanian Host) bei tarptautinių pratybų „Baltijos šeimininkas 2019“ (angl. Baltic Host) koncepcijomis.

Antroji sesija buvo skirta aptarti trišaliam bendradarbiavimui tarp karinių oro, jūrų ir sausumos pajėgų. Buvo apžvelgti tokie bendri praktinio bendradarbiavimo projektai, kaip BALTNET (Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės projektas), BALTRON (Baltijos karinės jūrų eskadros projektas), BALTBAT (bendro Baltijos šalių bataliono projektas) ir kt.

Trečioji susitikimo sesija vyko Kauno įgulos karininkų ramovėje Kaune. Jos metu Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terrasas ir Latvijos kariuomenės vadas gen. ltn. Leonidas Kalninis aptarė 2015 m. įsteigto nenuolatinio Baltijos šalių jungtinio štabo elemento (angl. Baltic Combined Joint Staff Element, B-CJSE), skirto koordinuoti šalių ginkluotos gynybos planavimą, veiklos rezultatus ir ateities planus, bendradarbiavimą tarp šalių specialiųjų operacijų pajėgų.

Baltijos šalių karinio komiteto susitikimai vyksta kartą per metus šalių rotacijos principu.