Slaptų pasimatymų gerbėjai ant Žardės piliakalnio lengvai nepateks

Kuršių gyvosios istorijos klubo "Pilsots" entuziastai Kovo 11-ąją paminėjo ne žodžiais, o darbais - parankinėmis priemonėmis sumeistravo užtvarą prie Žardės piliakalnio, kad prie jo nebūtų galima privažiuoti automobiliais. "Vietinė valdžia per keletą metų nesugebėjo atvežti daugiau akmenų, užbarikaduoti įvažiavimą taip, kad mašinoms būtų sudaryta rimta kliūtis", - apgailestauja vyrai.

Sutapimas, kad kaip tik prieš kovo 11-ąją pagaliau sulaukta pritarimo iš Kultūros paveldo departamento - uždegta žalia šviesa Žardės piliakalniui sutvarkyti iš esmės.

Talka

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę "Pilsots" nariai paminėjo ant Žardės piliakalnio. Vyrai dirbo išsijuosę: surinko ne tik šiukšles, bet surankiojo piliakalnio pašlaitėje esančius nupjautus medžius ir iš jų suformavo simbolinį užkardą."Patriotizmą galima išreikšti ne tik deklaratyviomis frazėmis, bet ir konkrečiais darbais. Jeigu gerbi savo kiemą, kraštą, protėvių paveldą, nebūsi abejingas ir visai valstybei", - sako "Pilsots" narys, žurnalistas Denisas Nikitenka.Jis sakė suvokiantis, kad jų sumeistrautas užtvaras primena viduramžius. Bet viliasi, kad piliakalnį niokojantys vadinamieji "ratuoti buduliai" patingės nuo kelio patraukti sunkius rąstus ir ieškoti nuotykių važiuos kitur.

Taip pat šis simbolinis užkardas - tarsi žinutė Klaipėdos valdžiai, kad Žardės piliakalniui skiriama per mažai dėmesio.

"Žinau, kad yra rengiamas Žardės piliakalnio tvarkybos projektas, bet jis yra užstrigęs biurokratiniuose brūzgynuose. Tad visiškai neaišku, kada prasidės piliakalnio tvarkyba. Bėda ta, kad tol, kol laukiama, piliakalnis ir toliau yra niokojamas", - pasakojo D. Nikitenka.

TALKA. "Ir dar akmenį išridentą grąžinome į savo vietą. Na, kaži kokių barikadų čia nepristatysi, archeologinis paminklas vis dėlto", - replikavo talkininkai.

Pasak jo, nors 2015-aisiais Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir parodė simbolinį dėmesį piliakalniui - pastatė informacinę lentą, draudžiantį važiuoti eismo ženklą, o įvažą užtvėrė akmenimis, to negana.

"Tie akmenukai - simboliniai. Prašalaičiai greitai juos išvartė, ir kelias vėl laisvas. Reikėtų imti pavyzdį iš kretingiškių. Pavyzdžiui, prie Andulių piliakalnio buvo atritinti tokie akmenys, kuriuos nebent su traktoriumi įmanoma pajudinti", - pasakojo D. Nikitenka.

Tai, kad prie Žardės piliakalnio atvežti akmenys nėra tinkami užkardui, įsitikino ir patys "Pilsots" klubo nariai.Jie vieną į šoną piktavalių patrauktą akmenį lengvai sugrąžino į buvusią vietą. Tik klausimas, kiek ilgai jis ir iš medžių sukonstruotas užtvaras toje vietoje išbus.

Slaptų pasimatymų vieta?

Aktyvus klaipėdietis svarstė, kad prie pat Žardės piliakalnio privažiuoti geidžia besislapstančios porelės, nes dažnai prie piliakalnio mėtosi ne tik šiukšlės, bet ir prezervatyvai. Jis ir pats kartą vaikštinėdamas prie piliakalnio matė, kaip automobiliu atvažiavo ir tarp medžių pasislėpė porelė.

"Bet vos tik mane pamatė, greitai apsisuko ir nurūko", - prisiminė žurnalistas.
D. Nikitenka svarstė, kad prie pat piliakalnio automobiliu norintys privažiuoti žmonės galbūt nesuvokia, kokią žalą jie daro mūsų protėvių paveldui.

"Vakarinėje piliakalnio pusėje yra išlikę gynybinių griovių, pylimų likučiai. Tai archeologinė vertybė. Nedovanotina, kad automobilių ratai juos niokoja. O kai kurie netgi sugalvoja su keturračiais ant piliakalnio pasivažinėti...", - baisėjosi vyras.

Ne ką mažiau žalos piliakalniui daro ir savo augintinius čia pamėgę laidoti klaipėdiečiai.
"Šį pavasarį piliakalnio šlaite vėl atsirado naujas šuns kapas. Tokie kasinėjimai naikina kultūrinį sluoksnį. Toje vietoje, kur buvo palaidotas šuo, aš radau iškastas Kuršių laikų lipdytų keraminių puodų šukių. Tad informacija, kuri buvo po žeme, buvo tiesiog sunaikinta ir archeologai čia nebeturės ką veikti. Archeologiniai tyrimai Žardės piliakalnyje dar nevyko, tad bet kokie kasinėjimai atima informaciją iš ateities kartų", - paaiškino D. Nikitenka.

Ledai pajudės?

"Nieko stebėtino, kad visuomenė rūpinasi tokiais objektais. Viena visuomenės dalis išdrasko, kita - atstato. Ačiū jiems", - sužinojęs apie vykusią talką ant Žardės piliakalnio, komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Priminus, kad prieš keletą metų keliui užtverti pastatyti akmenys prašalaičių buvo tiesiog patraukti, L. Dūda pritarė, kad tai nėra gerai.

"Negerai, kad akmenys buvo išjudinti. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius rūpinasi esančia netvarka Klaipėdos mieste. Bet ką jie sugaudys vėją laukuose. Kaip ir kiekvieną pavasarį šiemet bus organizuojamos įvairios talkos, tad bus skirtas dėmesys ir Žardės piliakalniui", - žadėjo L. Dūda ir rekomendavo paskambinti Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai, kad šis išsamiau pakomentuotų apie rengiamą Žardės piliakalnio tvarkybos projektą.

RADINYS. Toje vietoje, kur ant Žardės piliakalnio buvo palaidotas gyvūnas, Denisas Nikitenka rado iškastų Kuršių laikų lipdytų keraminių puodų šukių. "Informacija, kuri buvo po žeme, tiesiog sunaikinta", - apgailestavo jis. 

V. Juška pranešė džiugią žinią - praėjusią savaitę, prieš pat šventes, Kultūros paveldo departamentas pagaliau pritarė projektui. Šio pritarimo buvo laukta ne vienerius metus.
"Pagal projektą planuojama pritaikyti Žardės piliakalnio teritoriją rekreacinėms reikmėms ir apsaugoti piliakalnį nuo stichinio lankymo. Bus pastatyti stendai, sutvarkyti ir įrengti nauji takai, poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė. Paprasčiau tariant, teritorija bus pritaikyta civilizuotai edukacinei veiklai ir poilsiui", - pasakojo V. Juška.

Jei artimiausiu metu pavyks gauti statybos leidimą, Paveldosaugos skyriaus vedėjas svarstė, kad realūs darbai galėtų prasidėti dar šiemet.

"Tokie planai buvo. Bet čia jau ne mūsų skyriaus kompetencija", - minėjo V. Juška ir vylėsi, kad tokio pat palankaus sprendimo iš Kultūros paveldo departamento bus sulaukta ir dėl Purmalių piliakalnio.