Skulptūrų parke – tradicinė „Vynerio arbatėlė“

Priminsime, kad Julius Liudvikas Vyneris buvo tas žmogus, kuris  1855 metais testamentu paliko miestui apie 0,5 mln. dolerių palikimą. J. L. Vyneris - pirklys, prekiavęs sėklomis, ir didelis keistuolis. Tai labai įdomi XIX a. vidurio asmenybė, gyvenusi Klaipėdoje.  Buvo kosmopolitas, labai užsispyręs, ekscentriškas. Nebuvo vedęs,  nors sakoma, kad moteris labai mylėjęs. Kiekviename jo surengtame pobūvyje jam asistuodavusi vis nauja dama. Neturėjo savo namų, sakoma, buvęs labai taupus – kavinėse susirinkdavęs likučius.

Jis pastatė promenadą, kuri nuo Lietuvininkų aikštės tęsėsi iki Tauralaukio. Deja, iki šių laikų ji neišliko.  Dabartinėje Herkaus Manto g., kur buvo restoranas-kavinė „Lūja“, pastatė nusigyvenusių pirklių prieglaudą, kur dabar yra viešbutis „Navalis“ – našlių namus. Jis finansavo turgaus halės statybą. Būdamas žydas  davė pinigų katalikų bažnyčios varpinei ir pareiškė, kad nesilaidos žydų kapinėse. Jis rėmė ligonines, net kalinių vaikus.

Prie L. J. Vynerio kapo Skulptūrų parke tradiciškai padėta gėlių, uždegtos žvakutės.  

Pasak J. L. Vynerio fondo prezidento Romualdo Žukausko, per 200 metų neatsirado didesnio filantropo už jį. Beje, šis fondas neperėmė tikrojo J. L. Vynerio fondo, kuris tikrai nebuvo menkas, turėjo milijoninę sumą.  Jo pėdsakai Antrojo pasaulinio karo metu dingo Karaliaučiuje.  Naująjį fondą įkūrė keli asmenys, kuriuos žavi J. L. Vynerio filantropija.  

J. L. Vynerio asmenybė įkvėpė tapytoją, akvarelininkę Jolantą Vitkutę nutapyti paveikslų  ciklą  „Juliaus Liudviko Vynerio rojaus sodai“. „Manau, kad bent vienas  klaipėdietis, tai  yra Vyneris, nusipelnė būti rojuje tarp pačių gražiausių augalų“,-  sako dailininkė.

Renginį organizavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos verslo kolegija.