Sinoptikų kaimynams liepta nugriauti namą

Šoko ištiktiems klaipėdiečiams buvo paaiškinta, kad jų statinys patenka į hidrometeorologijos stoties apsaugos zoną, kur negalimi ne tik statybos, bet net ir rekonstrukcijos darbai.

Visas savo santaupas ir banko paskolą į naują būstą sudėję klaipėdiečiai dabar mina teismų slenksčius ir tikisi teisingumo.

Senas namas rijo pinigus

Aušra Stančikienė, su vyru auginanti tris nepilnamečius vaikus, aštuonerius metus gyveno Melnragėje, 1935 metais statytame iš senelių paveldėtame name.

Naujakuriai stengėsi atgaivinti senąjį statinį – suremontavo vidų, planavo tvarkyti išorę. Tačiau jie greitai suvokė, kad tai – tik pinigų švaistymas.

„Kambariuose nuolatos laikėsi drėgmė, įsiveisė pelėsis, kerpės, vaikams prasidėjo alergija. Šildyk nešildęs – viduje vis vien vėsu: šiluma išgaruoja per medines sienas, o žiemą vieno metro atstumu aplink namą sniegas visuomet būna nutirpęs.

Apskaičiavome, kad investicijos senam namui atnaujinti bus tik pinigų švaistymas, todėl nusprendėme tame pačiame sklype statyti naują“, – pasakojo A.Stančikienė.

Naujiena pakirto kojas

Būsimieji naujakuriai pradėjo ne vienus metus trukusius žygius į savivaldybę ir kitas institucijas. Viską susitvarkę ir gavę statybos leidimą pernai vasarą jie pradėjo darbus.

„Maždaug po pusmečio vieną dieną kieme pasirodė statybų inspektorė ir pareiškė, kad dėl nelegalios statybos mums iškels bylą.

Esą buvo gautas skundas, o jį išnagrinėjus paaiškėjo, kad namą reikės nugriauti, nes jis patenka į hidrometeorologijos stoties apsaugos zoną“, – tokią naujieną išgirdusiai A.Stančikienei tiesiog pakirto kojas.

Moteris nesuvokia, kaip taip gali būti. Jos teigimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija net du kartus yra patvirtinusi, kad visi darbai vyksta be jokių nukrypimų. Vieną kartą tokio patvirtinimo reikėjo, kai šeima ryžosi imti banko paskolą, kitą – visai neseniai.

Netrukus šeima gavo laišką, kad namą turės nugriauti savo lėšomis, kai įsigalios teismo sprendimas. Tuomet žmonėms neliko nieko kito, tik ieškoti advokato ir ginti teisybę teisme.

Grasina viską panaikinti

Klaipėdos apylinkės teismas jau pradėjo nagrinėti šią civilinę bylą.

„Prieš gerą mėnesį patvirtintas 95 procentų namo baigtumas, Statybos inspekcijai niekas neužkliuvo. O po kelių savaičių gaunu raštą, kuriame nurodyta, kad Registrų centras tokio dokumento išduoti negalėjo ir viskas bus panaikinta.

Stančikų namas patenka į šios hidrometeorologijos stoties apsaugos zoną, kurioje yra daug įvairių statinių.

Tiek pinigų sumokėta visokiausioms tarnyboms už dokumentus, sudėtas visas turtas, visos santaupos ir paskolos. Jau nekalbu apie paaukotą sveikatą, išsekusią kantrybę, nervus. Ir še tau“, – ramiai negalėjo kalbėti į biurokratinę duobę įstumta moteris.

Jai buvo paaiškinta, kad jokia statyba ar rekonstrukcija 200 metrų spinduliu aplink hidrometeorologijos stotį negalima.

Žmonėms tai nesuvokiama. Juk šioje zonoje – daugybė namų, kai kurie jų stovi dar arčiau stoties. Dauguma statinių – seni, statyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Juose įsikūrę žmonės keičia stogus, šiltina pastatus ir jokių problemų jiems nekyla.

Tėvo palikimas apkarto

„Tame sename name praėjo mano vaikystė. Kai į jį įsikėlėme, lankiau gal penktą klasę. Ten užaugau, o grįžęs iš kariuomenės įsikūriau pas tėvus su žmona.

Paskui mes išsikėlėme, o tėvai taip ir gyveno iki mirties. Buvau vienintelis sūnus – namas atiteko man. Jau buvau įsikūręs kitur, tad atidaviau namą dukrai – juk tris sūnus augina. Ir va kaip dabar išėjo“, – krimtosi A.Stančikienės tėvas Edvardas Žarinskas.

Statydami naująjį būstą šalia senojo naujieji šeimininkai nenusižengė jokiems įstatymams – nepakeitė nei sklypo užstatymo dydžio, nei namo aukščio. Įsikūrus naujame name senasis turėtų būti nugriautas.

Susidomėta po skundo

Paaiškėjo, kad Stančikų statyba inspektoriams užkliuvo visiškai atsitiktinai – gavus vieno įžeisto ir įpykusio asmens skundą. Jis norėjo netoliese atgautoje žemėje statyti kotedžus, bet negavo leidimo, mat čia anksčiau jokių statinių nebuvo, be to, jie iškiltų visiškai šalia hidrometeorologijos stoties.

Susitvenkusį pyktį dėl nepavykusių planų vyras išliejo skųsdamas aplinkinius visoms įmanomoms instancijoms.

Tuomet Stančikų namas ir užkliuvo Statybos inspekcijai.

„Mūsų žiniomis, artimiausiu metu Seime turėtų būti priimtos įstatymo pataisos ir hidrometeorologijos stočių apsaugos zona smarkiai sumažės.

Be to, teko girdėti, kad šią stotį žadama iškelti atsižvelgiant į jūrų uosto plėtrą. Vadinasi, lieps nugriauti namą, o paskui priims įstatymą. Tiesiog dėl lietuviško pavydo pakliuvome į spąstus. To nelinkėčiau net didžiausiam priešui“, – kalbėjo A.Stančikienė.

Į naujo būsto statybas šeima jau investavo beveik 200 tūkst. eurų.

Žada pateikti sąskaitą

„Šita byla – tiesiog absurdiška. Mano galva, ir mes, išdavę leidimus, ir namo statytojai esame visiškai teisūs. Net nekyla kitokių minčių.

Savivaldybė išdavė statybos leidimą, dokumentus suderino visos institucijos, tarp jų – ir Aplinkosaugos departamentas. Toje zonoje stovi ir daugiau gyvenamųjų namų, vadinasi, ir jų negali čia būti. Jau nekalbant apie „Klaipėdos naftos“ talpyklas.

Manau, reikės suskaičiuoti, kiek valstybei kainuos neteisingi jos pačios tarnautojų veiksmai – reikės surašyti sąmatą ir pateikti ją apmokėti Statybos inspekcijai“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Nustatyta specialioji sąlyga

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Renata Kleponienė patvirtino, kad buvo gautas skundas dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, o atlikus patikrinimą nustatyta tam tikrų pažeidimų: „Šiam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – meteorologijos stoties apsaugos zona, galiojanti nuo 1996 metų.

Nustatėme, kad nesilaikoma Vyriausybės nutarimo, kuriame nurodyta, kad hidrometeorologijos stočių apsaugos zonoje statyti pastatus ir įrenginius griežtai draudžiama.

Apie tai kalbama ir Klaipėdos savivaldybės sprendime.

Atsižvelgiant į tai ir turėjo būti rengiami visi projektiniai dokumentai. Leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktus, todėl inspekcija privalėjo kreiptis į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.“

Direktorės teigimu, inspekcija išdavė pažymą, kad darbai vyksta be esminių nukrypimų, kai statybos dar net nebuvo įpusėjusios: „Akcentuotina, kad pažymos išdavimo metu inspektorius neprivalo tikrinti leidimo išdavimo teisėtumo. Savivaldybė yra atsakinga už tai, kad žmonės nepatektų į tokią situaciją.“

Netrukus žodį turėtų tarti Seimas

Civilinėje byloje dėl nelegaliai pastatyto namo nugriovimo trečiuoju asmeniu įrašyta Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Strategijos ir komunikacijos poskyrio patarėja Rita Šlančiauskienė teigė, kad pagal šiandien galiojančius aktus statyba hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje yra negalima, tačiau šios įstaigos pozicija pastaruoju metu yra liberalesnė ir tai atsispindi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte.

Įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei, laukiama, kada jį ims svarstyti Seimas.

Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zona turėtų būti skirstoma į dvi zonas.

Specialiojoje apsaugos zonoje – tai 30 metrų pločio žemės juosta aplink stebėjimų aikštelę – būtų draudžiama bet kokia veikla, išskyrus statinių remontą ir rekonstravimą nedidinant išorės matmenų ar statinių statybą, remontą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą, kai jie reikalingi meteorologijos stoties veiklai.

Bendrojoje apsaugos zonoje – 200 metrų aplink stebėjimų aikštelę, išskyrus specialiąją zoną, bus draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pritarimo.

Klaipėdiečių sklypas driekiasi maždaug pusantro šimto metrų nuo stoties.

Vadinasi, pagal naująjį įstatymą šeimos likimą gali nulemti hidrometeorologai.

Bet gali susiklostyti ir kuriozinė situacija – pagal kol kas dar galiojančius reglamentus Statybos inspekcija namą lieps nugriauti. Tuomet už valdininkų sprendimu palaimintus griovimo darbus klaipėdiečių šeimai bus sumokėta šimtatūkstantinė kompensacija iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Neabejojama, kad valdininkų patyčias kentėję žmonės prisiteis ir nemenką neturtinės žalos atlygį.