Silkių rūšiavimo sandėlio radiniai tikslina istoriją

Atkasus visą inžinerinį įrenginį paaiškėjo, jog šeši didžiuliai mediniai kubilai, kuriuose buvo laikomos ir rūšiuojamos silkės, tarpusavyje buvo sujungti ne tik mediniais, bet ir mūriniais latakais. Aptikta ir daugiau įdomybių.

Iki galo atidengtą vieną mūrinį lataką vakar archeologai pademonstravo žurnalistams. Latakas, nukreiptas į Dangės upės pusę, sumūrytas iš raudono molio plytų, paženklintų įrašu "W. L. Memel". Šis įrašas leidžia spėti, jog plytos buvo pagamintos pirklio Vachseno (Wachsen) plytinėje, kuri veikė iki 1814 metų. Iš šių plytų sumūrytos ir sandėlio sienos.

Plytų amžius archeologams leidžia spėti, kad silkių laikymo ir rūšiavimo funkcija galėjo būti taikoma ir prieš 1854-ųjų gaisrą šioje vietoje stovėjusiame sandėlyje, nors istoriniai šaltiniai byloja, kad po didžiojo gaisro čia buvusi tuščia vieta ir naujas silkių sandėlis šioje vietoje veikė jau po gaisro iki XX a. pradžios.

Archeologus nustebino ir tai, kad sandėlio pamatų gylis - iki 3 metrų, o pamatuose sumūrytos arkos, pro kurias buvo iškišami latakai, kuriais skysčiai nutekėdavo tiesiai į upę. Tai rodo, jog sandėlis buvo pastatytas konkrečiai silkių laikymo ir rūšiavimo funkcijai.

Dar vienas netikėtas archeologų radinys - švininis vamzdis, kuriuo į kubilus buvo tiekiamas vanduo.

"Šis vamzdis užmena dar mįslių, kaip sistema iš tiesų veikė. Jeigu silkės kubiluose buvo laikomos žemiau grindų lygio, tai sistema veikė ir kaip šaldytuvas", - spėjo archeologė Raimonda Nabažaitė.

Geros būklės mediniai kubilai buvo ištraukti ir išvežti į Klaipėdos universitetą (KU), kur bus keletą metų konservuojami. Archeologė Akvilė Poškienė pažymėjo, jog medienos konservavimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas. Jį atlikti uostamiesčio archeologams padės kolegos iš Vilniaus, kurie jau turi patirties su Valdovų rūmų eksponatais.

"Kol šis procesas vyks, bus laiko pagalvoti, kur ir kaip ši analogų neturinti inžinerinė sistema gali būti eksponuojama. Nesinori, kad tokie unikalūs radiniai būtų pristatomi kaip "medinė statinė su lentele". Norime, kad būtų pristatoma visa sistema. Jos veikimo principą galima atkurti ir pademonstruoti naudojant 3D technologijas", - svarstė A. Poškienė.

"Problema kyla ir dėl vietos, kur toks įrenginys galėtų būti pristatomas. Lietuvos jūrų muziejuje tam per mažos patalpos. Galbūt, kol vyks konservavimas, atsiras koks sumanus verslininkas, kuris įkurs žuvies restoraną ir priims tokį unikalų eksponatą", - garsiai pasvajojo R. Nabažaitė.

Silkių laikymo ir rūšiavimo inžinerinę sistemą atradę KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos mokslininkai dabar persikels į kitą rekonstruojamo sandėlio pusę. Ten XVI a. yra veikusi bažnyčia, tad archeologai tikisi surasti dar daugiau ir dar įdomesnių radinių.

Rekonstruojamame sandėlyje nekilnojamojo turto vystytojai ketina įkurti apartamentus.