Bent jau tokį pageidavimą išreiškė Užsienio reikalų ministerija. Tokią idėją palaiko ir miesto Tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, artimiausiu metu svarstysianti šį klausimą.
Rugsėjo pabaigoje uostamiesčio meras gavo ministro Lino Linkevičiaus prašymą rasti galimybių Klaipėdoje įamžinti šią iškilią Lietuvai asmenybę.
"D. Zauniaus vardas mūsų valstybingumo istorijoje ir lietuvių savimonėje neatsiejamas nuo Klaipėdos miesto ir krašto išlaikymo Lietuvos valstybės sudėtyje. Pastangos dėl D. Zauniaus atminimo įamžinimo Klaipėdoje mūsų institucijų buvo dedamos ir 2010 metais. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metinėms siūlytume jas atnaujinti ir vieną iš Klaipėdos gatvių ar viešųjų erdvių pavadinti Lietuvos užsienio reikalų ministro ir iškilaus Mažosios Lietuvos sūnaus D. Zauniaus vardu", - rašoma L. Linkevičiaus rašte.
"Mes tokį raštą gavome dar anksčiau ir komisijoje jau pritarėme, kad įamžinti šią asmenybę Klaipėdoje tikrai reikia. Mūsų kompetencijoje tik spręsti, ar reikia įamžinti, o kokia forma ir kur - spręs Įvaizdžio komisija. Bet, žinoma, ir mes padiskutavome, kaip tai būtų galima padaryti", - sakė minėtosios komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.
Spalio pradžioje vykusio komisijos posėdžio metu jos narys, miesto Taryboje esantis istorikas Vygantas Vareikis iškėlė mintį, kad D. Zauniaus vardu galėtų būti pavadinta Tauralaukyje esanti Arimų gatvė, mat toje vietoje formuojasi ir kitos gatvės, kurių pavadinimai yra susiję su Mažąja Lietuva.
"Tai - tik viena galimybė. Bet dar reikia gerai padiskutuoti, kur ir kaip tai padaryti. Nesinori, kad būtų atsainiai įamžinta - tiesiog lentelė kur nors prikalta, tarsi kaulas numestas", - sakė V. Čepas.
Informacija
"D. Zaunius (1892-1940) dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės procese. Tapęs URM generaliniu sekretoriumi (1928 m.), o vėliau - ir užsienio reikalų ministru (1929-1934), D. Zaunius išskirtinį dėmesį skyrė gindamas Lietuvos interesus Klaipėdos krašte santykiuose su Vokietija. Jis ne tik ilgiausiai užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs tarpukario diplomatas, politikas, bet ir vienintelis iš Mažosios Lietuvos kilęs Lietuvos Vyriausybės narys Pirmosios Respublikos metais. D. Zauniaus pastangas Lietuvai ir Klaipėdai vainikavo 1932 m. rugpjūčio 11 d. diplomatinė pergalė Nuolatiniame Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje, susilaukusi plataus tarptautinio atgarsio ir kuriam laikui sustiprinusi lietuvybės pozicijas Klaipėdos krašte. Amžininkų D. Zaunius vadintas "Hagos nugalėtoju", svarbiausiu pergalės architektu", - rašė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Vytautas Žalys.
1934-1936 m. D. Zaunius dirbo Valstybės Taryboje, padėjo rengti įvairias sutartis su užsienio valstybėmis. 1936-1940 m. buvo Lietuvos banko valdybos direktorius, valiutų komisijos pirmininkas. Mirė 1940 m. vasario 22 d. Kaune.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą