Senjorams Klaipėdoje gyventi gera?

Sociologas dr. doc. Liutauras Kraniauskas pristatė judviejų su kolega dr. doc. Faustu Stepukoniu vykdyto sociologinio tyrimo "Kaip jaučiasi senjorai Klaipėdos mieste" rezultatus ir pastebėjimus.

Paradoksai

Europiečiai jaunystės pabaigą susaisto su 40-mečiu, lietuviai šią ribą nukelia dar šešeriems metams. Įdomu, jog klaipėdiečiai, kurių amžius nesiekia 65-erių, mano, jog jaunystės pabaiga ateina suėjus 44 metams, o tie, kurių amžius viršija 65-erius, mano, kad ta riba yra 49 metai.

"Mums, sociologams, šis penkerių metų skirtumas yra labai svarbus ir įdomus. Regis, jaunystė su metais tik ilgėja", - komentavo L. Kraniauskas ir pridūrė, jog jaunystę pratęsia ir kintanti aplinka.

Senjorai Klaipėdoje dabar sudaro 18,5 proc. gyventojų, tačiau manoma, jog po dešimtmečio šis skaičius išaugs iki 26 proc.

Tyrimo metu apklausti senjorai, gyvenantys naujamiestyje, senamiestyje, centrinėje dalyje (nuo Senojo turgaus iki Kauno g.) ir dviejuose pietiniuose rajonuose.

Kalbant apie diskriminaciją, išsiaiškinta, jog net 33 proc. pensininkų teigė manantys, kad ji išvis neegzistuoja. Pasiteiravus, ar per metus buvo situacijų, kai su jais elgtasi nepagarbiai, net 51 proc. atsakė "Niekada".

Anot L. Kraniausko, tai - gana paradoksalus tyrimo rezultatas. Juk įprasta manyti, kad senjorai dažnai jaučia diskriminaciją.

Daugiausiai nepagarbaus elgesio apraiškų būta šiaurinėje miesto dalyje, o mažiausiai - centrinėje. Įdomu, jog nepagarbių gestų dažniau išvengia daugiabučiuose gyvenantys senjorai.

Lyginant su 2009-ųjų tyrimu, diskriminacijos apraiškų uostamiestyje ryškiai sumažėjo.

Vienišesni - rusai

Konferencijos dalyviams L. Kraniauskas papasakojo ir apie Klaipėdoje gyvenančių senukų emocijas. Esą į klausimą "Kaip jautėtės per paskutinę savaitę?" populiariausia teigiama emocija - džiaugsmas, o neigiama - neramus miegas.

"Viešumoje dažniausiai akcentuojama vienatvė, tačiau iš tiesų vieniši jaučiasi tik 29 procentai", - sakė sociologas ir pridūrė, jog vienišesni yra rusų tautybės senjorai.

Išsiaiškinta, jog pozityviausi klaipėdiečiai gyvena centrinėje miesto dalyje.

Paklausti, kaip senjorai vertina savo sveikatą, net 42 proc. apklaustųjų teigė, jog jaučiasi blogai, tačiau daugiau negu pusei jų esą nereikalinga reguliari pagalba. Daug tyrimo dalyvių neigiamai vertino ir savo laisvalaikį.

Taigi, ar gera gyventi Klaipėdoje? Net 95 proc. tyrimo dalyvių į šį klausimą atsakė teigiamai. Labiausiai gyvenimu uostamiestyje džiaugiasi pietinių rajonų gyventojai, įsikūrę daugiabučiuose. Tad L. Kraniauskas kėlė retorinį klausimą - nejaugi kritikuotas 1970-1990 m. daugiabučių statymas mieste vis tik pasitvirtino?

Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus mokslininkai rekomenduoja politikams pamąstyti apie senjorų laisvalaikio plėtros galimybes, labiau atkreipti dėmesį į kitų tautybių senjorus.