Seniūnaičių rinkimai: nuo svarbos iki atsakomybės

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus Deivido Petrolevičiaus, nespėję dalyvauti pirmajame rinkimų ture nusiminti neturėtų - jie tapti seniūnaičiais galės kitame ture. Šiuo metu vyksta kandidatų parašų rinkimas.

Tikisi gerų rezultatų "Pirmuoju etapu buvo pateiktos 29 kandidatūros 27 seniūnaitijose.

Tačiau vyks ir pakartotiniai rinkimai - tiek tose seniūnaitijose, kur išrinkti seniūnaičio nepavyks iš pirmo karto, tiek tose, kur nebuvo pateiktų kandidatų.

Manau, kad tikrai pavyks viršyti praėjusios kadencijos seniūnaičių skaičių, o kiek jis padidės - čia jau kitas klausimas", - sakė D. Petrolevičius.

Direktorius pasidžiaugė, kad tarp seniūnaičių bus ir naujų veidų. Vienoje seniūnaitijoje užfiksuoti keli kandidatai pareigoms eiti.

"Seniūnaičiai iki spalio 11 dienos 17 valandos renka parašus - tiek internetu, tiek raštu. Paprastai renkant parašus tyčinių pažeidimų neužfiksuojama. Pasitaiko tik įvairių klaidų - pasirašo žmogus iš kitos seniūnaitijos ar panašiai", - teigė D. Petrolevičius.

Jis priminė, kad seniūnaitis, norintis būti išrinktas pirmojo turo metu, turi surinkti ne mažiau kaip 5 procentus balsavimo teisę turinčių seniūnaitijos gyventojų balsų. Tačiau nepavykus to padaryti didelės problemos nėra - bus skelbiamas antrasis rinkimų turas, kuriame užteks daugumos balsų tarp kandidatų.

"Girdėjome pozityvių atgarsių, kad šįmet seniūnaičių rinkimai buvo labiau viešinami. Geras rezultatas būtų toks, jeigu bent po kandidatą būtų kiekvienoje seniūnaitijoje. Dar idealiau - jeigu jų būtų bent po kelis. Panašu, kad šiais rinkimais pavyks išrinkti daugiau seniūnaičių nei praėjusioje kadencijoje ir tokį rezultatą vertinčiau pozityviai", - vylėsi D. Petrolevičius.

Darbas - atsakingas

Ką apie šį darbą galvoja buvę seniūnaičiai? Smiltynės seniūnaitijos seniūnaitės pareigas ėjusi Inga Dailidienė neslėpė, kad šis darbas nėra toks paprastas kaip gali atrodyti.[CITATA]

"Šiais metais rinkimuose nedalyvauju. Galbūt kitas žmogus gali užimti šią poziciją. Seniūnaitis tampa daugiau politiniu asmeniu, o aš politika ne itin domiuosi. Atsakomybė didelė. Tai yra darbas su visuomene, Savivaldybe, institucijomis.

Informaciją perduoti gyventojams tikrai nėra paprasta. Didžioji seniūnaičių dalis yra vyresnio amžiaus. Gerai, jeigu tam turi laiko. Bet dirbančiam žmogui reikia pasistengti to laiko rasti. Be abejo, dirbdama šį darbą pasisėmiau daug naudingos patirties", - tikino I. Dailidienė.

Buvęs Prekybos uosto seniūnaitis Ruslan Schneiderat džiaugėsi, kad per savo kadenciją galėjo stipriai prisidėti prie Vitės bendruomenės gerovės. Tačiau jis pritarė nuomonei, kad tam reikia pastangų.

"Seniūnaitis yra tarpininkas tarp valdžios ir gyventojų. Vos tapęs seniūnaičiu pradėjau analizuoti kiemus. Seniūnaičio darbas yra nukreiptas į teritoriją - reikia dėmesį kreipti į automobilių statymą, ženklus, suoliukus, ar uždaryti visi šuliniai, ar vaikams pakanka aikštelių, dalyvauti Savivaldybės projektuose.

Kas 3 mėnesius vykdavo susirinkimai. Bendradarbiaudavome su mokyklomis. Netrūko varžybų, koncertų, ekskursijų. Padarėme labai daug. Šiomis dienomis seniūnaitis yra žmonių atstovas valdžioje", - sakė R. Schneiderat.

Svarbi tarpusavio komunikacija

Pasak Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjo doc. dr. Jaroslavo Dvorako, komunikacija tarp Savivaldybės, politikų ir gyventojų gerėja tada, kai bendruomenė aktyviau dalyvauja įvairiuose procesuose, siekdama pritraukti dėmesį konkrečiai problemai.

"Tada prasideda informacijos dalijimasis. Seniūnaitis - deleguotas bendruomenės asmuo. Yra dalis žmonių, kurie labai įsitraukę į šią veiklą ir nori pokyčių. Būna, kad dalis seniūnaičių priklauso politinėms partijoms, taip galbūt siekdami sudaryti įvaizdį apie pačią partiją. Yra dalis ir tokių, kurie per savo kadenciją apskritai viešumoje nepasirodo, atlieka stebėtojų vaidmenį, dar kiti dalyvauja įvairiuose piketuose", - situaciją apžvelgė J. Dvorakas.

Jo teigimu, bendruomenės, padedamos seniūnaičių, gali teikti įvairias paraiškas, dalyvauti projektuose. Tad, J. Dvorako manymu, seniūnaičio darbas yra išties atsakingas - reikia įsigilinti į paraiškas, kas yra siūloma, balsuoti, vertinti.

"Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai nežino, kas yra jų seniūnaitis. Galbūt seniūnaičiai turėtų labiau informuoti apie savo veiklą. Kiekvienas seniūnaitis pats sukuria savo veiklos turinį", - sakė J. Dvorakas.

Ar bendruomenės ir Savivaldybė galėtų turėti geresnį tarpusavio ryšį? J. Dvorako teigimu, tam Savivaldybės administracija turi visus reikiamus įrankius.

"Savivaldybė gali skatinti gyventojų ir bendruomenės įsitraukimą į procesus. Informacija paprastai viešinama, bet kitas klausimas, kiek žmonės tais reikalais domisi. Pats bendruomenės įsitraukimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pilietinės pozicijos", - neabejojo J. Dvorakas.

Išrinktų seniūnaičių sąrašas bus paskelbtas spalio 18 d.