Sena­sis tur­gus - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos? (1)

Vis dėl­to jis - sena­mies­čio dalis. Viso­kių pri­si­mi­ni­mų gali­me papa­sa­ko­ti kiek­vie­nas. Bet šian­die­ni­nis tur­gus, švel­niai tariant, mies­to nepuo­šia. Tad jau ne vie­ne­rius metus mies­to val­džia suka gal­vą, ką su juo dary­ti.

Ir, pasi­ro­do, nie­kas kitas nega­li juo pasi­rū­pin­ti - tik meri­ja, nes Sena­sis tur­gus yra užda­ro­ji akci­nė bend­ro­vė, o tos bend­ro­vės vie­nin­te­lis savi­nin­kas - mies­to Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja.

O mies­to Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja - tai  tokia dina­miš­ka, nuo­lat besi­kei­čian­ti žmo­nių gru­pė, kuriai pati­kė­ta tvar­ky­ti mies­to ūkio rei­ka­lus.

Tur­gus pri­klau­so visiems ar nie­kam

Vadi­na­si, Sena­sis tur­gus pri­klau­so kaip ir visiems mies­tie­čiams, bet konk­re­čiai - nie­kam. Tokia beveik tary­bi­nio socia­liz­mo lie­ka­na - liau­dies tur­tas.

O kas yra tas tur­gus kaip reiš­ki­nys iš prin­ci­po? Jei atsi­grę­ši­me į isto­ri­ją, tur­gus - tai šiuo­lai­ki­nio pre­ky­bos cent­ro ati­tik­muo seno­vės lai­kais.

Viki­pe­di­jo­je rašo­ma, kad tai - maž­me­ni­nės pre­ky­bos vie­ta, daž­niau­siai mies­to aikš­tė po atvi­ru dan­gu­mi, kur tam tik­ro­mis die­no­mis suva­žiuo­ja pre­kei­viai ir pir­kė­jai.

Tur­gūs būna skirs­to­mi pagal pre­kių rūšį - viso­kių daik­tų arba mais­to pro­duk­tų, orga­ni­za­vi­mo lygį - nuo­la­ti­niai arba sti­chi­niai (tarp kit­ko, Jūrų šven­tės mugė iš tik­ro ir yra tik­ra­sis tur­gus, bet čia jau atski­ra tema), pagal dar­bo lai­ką - die­ni­niai arba nak­ti­niai ir t. t. ir pana­šiai.

Jei į tur­gų pažvelg­tu­me iš šian­die­nos per­spek­ty­vos, dabar­ti­nį mūsų Seną­jį tur­gų būtų gali­ma įvar­dy­ti kaip kaž­ko­kį dide­lį nesu­si­pra­t­imą.

Pre­kių kai­nos beveik tokios pat kaip pre­kyb­cent­riuo­se, sąly­gos ir aplin­ka bai­so­kos, pre­kei­viai kelia įta­ri­mą. Nusi­per­ki kokių uogų ar gry­bų ir dings­ti kuo grei­čiau iš ten.

Kam iš viso rei­ka­lin­gas tas tur­gus, jei yra gau­sy­bė pre­ky­bos cent­rų? Kad atsa­ky­tu­me į šį klau­si­mą, siū­lo­me pažvelg­ti į tą "reiš­ki­nį" iš skir­tin­gų pozi­ci­jų, taip sakant, atlik­ti įvai­rius pjū­vius, kad iš vidaus pama­ty­tu­me, kas tame tur­gu­je deda­si. Tai lie­čia beveik visus tur­gus, mūsų Sena­sis - ne išim­tis.

Tad pir­mas žvilgs­nis, žino­ma, Pir­kė­jo. Jis aiš­kus ir supran­ta­mas. Arba bran­gu, arba pigu.

Dar svar­bu, ar per­si­kai švie­ži, ar pro­duk­tai nami­niai, ar iš savo dar­žo, ar iš miš­ko, iš ūkio, iš Lie­tu­vos, Kini­jos, Tur­ki­jos, ar  koky­biš­ki? Galiu para­gau­ti?

Norė­tų­si, kad tur­gus būtų tvar­kin­gas, gra­žus

O gal puse euro pigiau ati­duo­si? Vis­kas. Dau­giau pir­kė­jai klau­si­mų netu­ri.

Na, nebent dar kiek toli neš­ti bul­vių mai­šą iki maši­nos. Bet čia jau atski­ra žmo­nių kate­go­ri­ja, tokių mažu­ma, nes jei per­ki mai­šą bul­vių, tai ūki­nin­kas pats tau jas atveš ir, jei rei­kia, net į penk­tą aukš­tą užneš.

Dar Pir­kė­jui norė­tų­si, kad tur­gus būtų tvar­kin­gas, gra­žus, be nar­ko­ma­nų ir kišen­va­gių, kad nerei­kė­tų bri­s­ti per balas, būtų kur pasi­slėp­ti nuo lie­taus, atsi­ger­ti kavos. Dar norė­tų­si šiuo­lai­kiš­ko ser­vi­so ir aplin­kos - kad būtų malo­nu pra­leis­ti lai­ką.

Na, tokio, kokį matė Ita­li­jo­je per ato­sto­gas. Deja, bet Pir­kė­jas kaž­ko­dėl to nenu­si­pel­nė, mūsų tur­gu­je jis pri­va­lo pasi­kan­kin­ti.

Pažiū­rė­ki­me, kaip tur­gus atro­do Pre­kei­vio aki­mis. Pir­mas klau­si­mas - kiek kai­nuo­ja vie­ta? O kokia kai­na ten, prie įėji­mo?

Kodėl taip bran­giai? Va, buvau pra­ei­tą savai­tę kita­me tur­gu­je, ten vie­ta per­pus piges­nė. Ar šal­dy­tu­vas į kai­ną įei­na? Atski­rai? Kur man pre­kes lai­ky­ti? Svars­tyk­lės irgi atski­rai?

Ne, nu "vobš­če"... Hm, šian­dien tik­rai tur­gaus die­na? Kodėl nėra žmo­nių? Jūs ką, ponia, aš pati sėjau, augi­nau! Ar kre­ve­tės lie­tu­viš­kos? Nemu­ne paga­vau!

Nega­liu tiek nuleis­ti, nes ne mano pre­kės. Duk­ra į Ang­li­ją išva­žia­vo, neži­nau, kam vers­lą palik­ti, neno­ri ji tur­gu­je pre­kiau­ti, o juk ir namą pasi­sta­tėm, ir į moks­lus išlei­dom...

Šąla­me sto­vė­da­mi kiek­vie­ną žie­mą, svei­ka­tos nebėr. Per karan­ti­ną "Maxi­mai" lei­džia pre­kiau­ti, o mums drau­džia! Sie­nos užda­ry­tos dėl pan­de­mi­jos, kaip mums pre­kes par­si­vež­ti?

Žmo­nių į tur­gų atei­na kiek­vie­nais metais vis mažiau ir mažiau. Dar šiais metais papre­kiau­siu ir tik­rai mesiu tą rei­ka­lą, eisiu į dar­bo bir­žą.

Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus: "Nenorėčiau sutikti su tuo, kad Klaipėdos senasis turgus būtų lyginamas su šiuolaikiniais prekybos centrais. Man šis turgus - svarbi miesto kultūros bei paveldo dalis, Klaipėdos senamiesčio epicentras, traukiantis ne tik klaipėdietį, bet ir turistą. Bent jau taip turėtų būti.

Taip yra išsivysčiusiose Europos valstybėse.

Tai, kad iki šiol per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų Senojo turgaus kompleksas liko toks, kokį matome dabar, yra ne dabartinės Savivaldybės administracijos "nuopelnas", bet ilgametis miesto valdžios apsileidimas.

Bet su miestiečių valia nepasiginčysi, jei tuos pačius politikus rinko eilę metų.

Dar vienas pastebėjimas - tokio kalibro objektų projektams rengti ir norėdama gauti geriausią rezultatą Savivaldybė neskyrė pakankamai lėšų. Ar mokėdami pigiai gausime gerą produktą?

Net turguje taip nebūna. Todėl šis procesas vėluoja daugiau nei metus, o projekto kokybė neabejotinai taip pat kels bereikalingas diskusijas, bus prarasta daug brangaus laiko.

Mano manymu, projektas privalo būti pristatomas visuomenei ir tinkamai išdiskutuotas.

Ne vieno ar kito specialisto kompetencija yra priimti galutinius sprendimus dėl tokio svarbaus miestui projekto. Būtina visuomenės nuomonė.

Teigiamai vertinu tai, kad šiai teritorijai išvystyti siekiama pritraukti privatų kapitalą. Mieste nepakankamai išnaudojamas privataus kapitalo potencialas.

Tačiau ypač svarbu tokiu atveju užtikrinti maksimalią naudą visų pirma miestiečiams, taip pat skaidrumą, investicijų įgyvendinimo terminus ir kokybę.

Soviet­me­čio bas­tio­nas sena­mies­čio šir­dy­je

Klai­pė­dos mies­to tary­bos narė Nina PUTEI­KIE­NĖ: "Ban­dy­mas "sutvar­ky­ti" Seną­jį tur­gų tik dar kar­tą atsklei­dė Klai­pė­dos val­dan­čių­jų ir Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jos nege­bė­ji­mą kon­cep­tu­aliai plė­to­ti, nuo­sek­liai, tva­riai, eko­no­miš­kai logiš­kai kur­ti šiuo­lai­ki­nį mies­tą.

Sena­sis tur­gus - soviet­me­čio bas­tio­nas isto­ri­nė­je sena­mies­čio šir­dy­je viso­mis pra­s­mė­mis.

Būtent ši aplin­ky­bė galė­jo ir dar gali būti tuo postū­miu, kuris padė­tų ne tik sutvar­ky­ti šį objek­tą, bet ir pavers­ti vie­na patrauk­liau­sių mies­to cent­ro ir ypač - atgims­tan­čio sena­mies­čio vie­tų.

Juk būtent tur­gus daž­nai tam­pa alter­na­ty­viu mies­to vei­du, ypač trau­kian­čių turi­s­tus.

Kadan­gi Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja taip ir nesu­ge­bė­jo, kaip buvo žadė­ju­si, iki pra­ei­tų metų pabai­gos jau turė­ti sta­ty­bos lei­di­mą bent jau aikš­tei sutvar­ky­ti, tai šian­dien siū­ly­čiau šiam pro­jek­tui skir­tas lėšas - 143 tūkst. eurų - panau­do­ti civi­li­zuo­tai atsi­sa­kant tokio pro­jek­to.

Užuot ban­džius dur­sty­ti mies­to vaiz­dą po gaba­liu­ką, siū­lau pra­dė­ti maty­ti visu­mą.

Rim­tai pasi­ren­gus, surin­kus visą isto­ri­nę medžia­gą, skelb­ti ne pro­jek­to pir­ki­mą už mažiau­sią kai­ną ir tik vie­no tur­gaus galo dan­goms, o gar­bin­gą tarp­tau­ti­nį architektūrinį-urbanistinį kon­kur­są visai Klai­pė­dos seno­jo tur­gaus kar­tu su mies­to var­tais teri­to­ri­jai.

Juo labiau kad apie tai kal­bė­jo ir kaž­ka­da pačios Savi­val­dy­bės finan­suo­ta gali­my­bių stu­di­ja, kurią visi pamir­šo.

Šio­je teri­to­ri­jo­je esan­tis isto­ri­nis pavel­das - pilies rave­li­no lie­ka­nos - gali duo­ti min­čių, kaip aktu­ali­zuo­ti jį, sujun­giant su šios die­nos porei­kiais.

Ir kai jau bus ras­tas komp­lek­si­nis spren­di­mas, patvir­tin­ta dau­gu­mai pri­im­ti­na idė­ja, tik tada skelb­ti pir­ki­mą tech­ni­niam ir dar­bo pro­jek­tui pareng­ti ir galiau­siai dalies akci­jų par­da­vi­mo auk­cio­ną.

Ne akci­nin­kas turi dik­tuo­ti sąly­gas, o mies­tas akci­nin­kui. Būtų pade­monst­ruo­ta mies­to val­džios tva­ri poli­ti­nė valia, išmin­tin­gas požiū­ris į sena­mies­tį, paša­lin­tos berei­ka­lin­gos įtam­pos bend­ruo­me­nė­je ir - svar­biau­sia - sena­mies­čiui suteik­ta per­spek­ty­va išties atsi­gau­ti, o smul­kie­siems vers­liu­kams - atsi­gau­ti.

Klai­pė­dai trūks­ta drą­sos ir atei­ties mies­to maty­mo. Kol kas  mies­tas pasku­bo­mis kli­juo­ja­mas iš skiau­ti­nių, kaip kokia paklo­dė.

Išei­na nei grei­tai, nei pigiai, o rea­liai net kelis kar­tus bran­giau. Ir galiau­siai - visi ant visų pik­ti.

Prob­le­ma - lyde­rys­tės ir atsa­ko­my­bės sto­ka

Klai­pė­dos mies­to tary­bos narys Sau­lius BUDI­NAS: "Sie­kiant pakeis­ti dabar­ti­nę Seno­jo tur­gaus situ­aci­ją, kuri neten­ki­na klai­pė­die­čių, dar pra­ėju­sios kaden­ci­jos mies­to Tary­ba nuspren­dė, jog rei­kia suras­ti inves­tuo­to­jų Klai­pė­dos savi­val­dy­bės val­do­mam Sena­jam tur­gui.

Todėl buvo pas­kelb­tos inves­tuo­to­jų paieš­kos. Dar 2019 m. bir­že­lį bai­gė­si kon­kur­sas.

Apie metus Savi­val­dy­bė derėjo­si, kol paga­liau buvo pareng­tas Seno­jo tur­gaus akci­nin­kų sutar­ties pro­jek­tas, kurio turi­nys bent man tik­rai sukė­lė abe­jo­nių, todėl krei­piau­si į Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ją, kad paruoš­ta sutar­tis būtų įver­tin­ta anti­korup­ci­jos požiū­riu.

Admi­nist­ra­ci­ja atsi­sa­kė tai dary­ti. Tai vyko prieš pus­me­tį, maž­daug lie­pos mėne­sį.

Kiek man žino­ma, šiuo metu dery­bos sustab­dy­tos, jokie spren­di­mai nepri­ima­mi.

Ši situ­aci­ja - tik vie­na iš dau­ge­lio mies­te, kai nepri­ima­mi spren­di­mai.

Lyde­rys­tės, atsa­ko­my­bės sto­ka, nege­bė­ji­mas pri­im­ti spren­di­mų, pro­ce­sų vil­ki­ni­mas jau tapo šios kaden­ci­jos mies­to Tary­bos dau­gu­mos ir Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jos vei­ki­mo būdas, turė­sian­tis ilga­lai­kių nei­gia­mų pasek­mių mies­to pažan­gai ir kon­ku­ren­cin­gu­mui.

"Sena­sis tur­gus" pri­me­na Čer­no­bi­lį

Lie­tu­vos smul­kių­jų vers­li­nin­kų ir pre­ky­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Dona­tas Boty­rius sako, kad Klai­pė­dos seno­jo tur­gaus isto­ri­ja iš mir­ties taš­ko neju­da jau dau­giau nei dešimt­me­tį.

Per tą lai­ką vie­ta tapo nepa­trauk­li nei pre­ky­bi­nin­kams, nei pir­kė­jams.

"Šiuo metu pada­ry­tas kos­me­ti­nis tur­gaus halės remon­tas tik išspren­dė rau­do­nos lini­jos klau­si­mą, kad tur­gaus halė nebū­tų užda­ry­ta dėl anti­sa­ni­ta­ri­nių nor­mų nesi­lai­ky­mo", - mano D. Boty­rius.

Anot jo, tik sutvar­kius ne tik patį tur­gų, bet ir jo pri­ei­gas gali­ma tikė­tis jį atgai­vin­ti.

Kad tai yra įma­no­ma, rodo geri pavyz­džiai kituo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se: Mažei­kiuo­se, Tau­ra­gė­je, Kau­ne, Vil­niu­je ir kitur.

"Į vie­tą, kurio­je lai­kas susto­jo tris­de­šim­čiai metų ir mena Čer­no­bi­lį, nie­kas netrau­kia pir­kė­jų, ypač tai paste­bi­ma tarp jau­nų žmo­nių.

Mūsų aso­cia­ci­ją vie­ni­jan­tys smul­kie­ji vers­li­nin­kai Lie­tu­vo­je mato, kad pir­kė­jai lan­ko­si ten, kur sąly­gos geros, tur­gūs atnau­jin­ti.

Užleis­ti tur­gūs pra­ran­da pir­kė­jus, pre­ky­bi­nin­kai pri­vers­ti susi­krau­ti daik­tus ir trauk­tis, nes nebe­ga­li užsi­dirb­ti", - sako D. Boty­rius.

Jis mano, kad ir Klai­pė­do­je įma­no­ma atgai­vin­ti Seną­jį tur­gų. Jei ši vie­ta tap­tų patrauk­li, neabe­jo­ja­ma, kad čia kur­tų­si nau­ji verslai, savo pre­ky­vie­tes, kepyk­lė­les steig­tų ir jau­ni žmo­nės. Dabar Seno­jo­je tur­ga­vie­tė­je liko tik "seni vil­kai", žmo­nės ten dir­ban­tys 20-30 metų ir nela­bai turin­tys kur išei­ti.

"Mato­me "Nau­jo­jo turgaus"pavyzdį, kaip vis­kas pasi­kei­tė jam atsi­nau­ji­nus, nors buvo daug abe­jo­jan­čių, geras pavyz­dys yra pri­va­tus "Til­žės tur­gus", kur suda­ry­tos geros sąly­gos pre­ky­bi­nin­kams", - svars­to D. Boty­rius.

Anot jo, Klai­pė­da yra palan­ki vie­ta vys­ty­tis tur­gaus pre­ky­bai, nes čia mažiau len­kiš­kos pro­duk­ci­jos.

Regio­ne išli­ko nema­žai vie­ti­nių sker­dyk­lų, tie­kian­čių par­da­vi­mui švie­žią mėsą.

"Savi­val­dy­bei noriu palin­kė­ti grei­čiau pri­im­ti spren­di­mus, pre­ky­bi­nin­kams nesvar­bu kas bus inves­tuo­to­jai, svar­bu, kad būtų sutvar­ky­tą, šva­ru, gra­žu, pato­gu ir nuo­mos kai­nos kon­ku­ren­cin­gos", - įsi­ti­ki­nęs D. Boty­rius.

Jis pri­me­na, kad ir Vil­niu­je prieš atei­nant pri­va­tiems inves­tuo­to­jams į Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tę buvo labai daug pasi­prie­ši­ni­mo ir abe­jo­nių, tačiau šios sos­ti­nės tur­ga­vie­tės pavyz­dys paro­dė, kad ir inves­tuo­ti gali­ma mili­jo­nus ir dar į biu­dže­tą yra moka­mi mokes­čiai.

"Gal čia spe­cia­liai daro­ma, sam­do­mas direk­to­rius atei­na į dar­bą, svar­bu jam gerai, o po jo nors ir tva­nas. Taip ir lai­ko­ma", - vil­ki­ni­mo pri­im­ti spren­di­mus dėl tur­ga­vie­tės atei­ties nesu­pran­ta D. Boty­rius.

Nerei­ka­lin­gus pasta­tus gali­ma par­duo­ti

Lai­ki­nai UAB "Sena­sis tur­gus" nuo pra­ėju­sių metų vado­vau­jan­tis Nau­jo­jo tur­gaus direk­to­rius Viačesla­vas Kar­ma­no­vas sako, kad pag­rin­di­nis jo rūpes­tis yra įmo­nės finan­si­nė situ­aci­ja.

"2019 metai įmo­nė dir­bo nuo­sto­lin­gai, pra­ėju­sių metų rezul­ta­tai dar nėra galu­ti­niai, tačiau mato­me, kad nuo­sto­lius pavy­ko suma­žin­ti.

Geriau dirb­ti sutruk­dė karan­ti­nas, nes buvo uždraus­ta pre­ky­ba ne mais­to pro­duk­tais, nega­lė­jo­me pri­trauk­ti pre­ky­bi­nin­kų", - aiš­ki­no situ­aci­ją V. Kar­ma­no­vas.

Anot jo, po kos­me­ti­nio Seno­jo tur­gaus halės remon­to atėjo ir nau­jų pre­ky­bi­nin­kų, tai lei­džia tikė­tis, kad jau šiais metais tur­gus dirbs pel­nin­gai.

"Atnau­jin­ta pre­ky­ba žuvi­mi, įsi­kū­rė aly­vuo­gių par­da­vė­jai, vyks­ta pokal­biai - yra norin­čių pre­kiau­ti sūriais", - var­di­na Seno­jo tur­gaus nau­jie­nas V. Kar­ma­no­vas.

Anot jo, apie 60 pro­cen­tų halės pre­ky­bi­nio plo­to dar yra tuš­čia, tačiau vado­vas yra opti­mis­tas.

Jis ste­bi žmo­nių srau­tus tur­gu­je ir žada dėti dau­giau pastan­gų, kad į tur­gų sugrįž­tų pir­kė­jai.

"Tur­gus sena­mies­ty­je turi per­spek­ty­vą, aš kaip vado­vas turiu pada­ry­ti, kad įmo­nė būtų pel­nin­ga, o kas bus akci­nin­kai ar inves­tuo­to­jai, manau tik pasi­džiaugs, jei bus pel­nas, o ne nuo­sto­lis", - svars­to V. Kar­ma­no­vas.

Jis mano, kad pačio tur­gaus veik­lai visiš­kai pakak­tų halės ir pre­ky­bi­nių pavil­jo­nų šalia.

"Rekonst­ruo­ti ava­ri­nės būk­lės užda­ry­tą buvu­sį žuvies pavil­jo­ną, tęs­ti nebaig­tas sta­ty­bas, kur kaž­ka­da buvo pla­nuo­ja­mas vieš­bu­tis ar kaž­kas pana­šaus, rei­kia labai daug inves­ti­ci­jų, todėl tuos objek­tus būtų gali­ma par­duo­ti ar ras­ti inves­tuo­to­ją. Veik­lą sukon­cen­truo­ti gali­ma mažes­nė­je teri­to­ri­jo­je", - svars­to V. Kar­ma­no­vas.

Anot jo, išspren­dus tur­gaus veik­lai nerei­ka­lin­gų ar net nepri­tai­ko­mų pasta­tų klau­si­mą, šalia halės esan­čių pre­ky­bos pavil­jo­nų rekonst­ruk­ci­ją įmo­nė būtų pajė­gi įgy­ven­din­ti ir savo jėgo­mis.

"Dar turi­me dvie­jų aukš­tų pasta­tą prie mies­tui pri­klau­san­čios auto­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­tės, dėl jo jau pra­dė­jo­me dery­bas su poten­cia­liu nuo­mi­nin­ku ir tiki­mės, kad šie­met pavyks 550 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to pasta­tą išnuo­mo­ti, o nuo­mi­nin­kas jau jį sutvar­kys, pri­tai­ky­da­mas savo porei­kiams", - pla­nus atsklei­dė V. Kar­ma­no­vas.

Anot jo, nepri­klau­so­mai nuo situ­aci­jos dery­bo­se su gali­mais inves­tuo­to­jais, Sena­sis tur­gus toliau dir­ba pagal numa­ty­tus pla­nus.

"Nuo­mi­nin­kams sąly­gas jau sukū­rė­me, dabar svar­biau­sia susi­grą­žin­ti pir­kė­jų pasi­ti­kė­ji­mą", - arti­miau­sią tiks­lą įvar­di­na V. Kar­ma­no­vas.

Dery­bos su inves­tuo­to­ju - akla­vie­tė­je

Klai­pė­dos meras Vytau­tas Grub­liaus­kas sako, kad dery­bos dėl 49 pro­cen­tų UAB "Sena­sis tur­gus" akci­jų par­da­vi­mo inves­tuo­to­jui yra užs­t­ri­gu­sios.

"Kiek mačiau pas­ku­ti­nį susi­ra­ši­nė­ji­mą, pro­ce­sas dėl Seno­jo tur­gaus dali­nio pri­va­ti­za­vi­mo yra atsi­dū­ręs akla­gat­vy­je ir rei­ka­lin­gi tam tik­ri spren­di­mai", - sako V. Grub­liaus­kas.

Jis žada, kad tie spren­di­mai bus jau arti­miau­sio­je atei­ty­je.

Meras nie­ko negir­dė­jo apie Sei­mo narės Ligi­tos Gir­kie­nės iš Sei­mo tri­bū­nos pavie­šin­tą sutar­ties pro­jek­tą dėl Seno­jo tur­gaus akci­jų par­da­vi­mo pri­va­čiam inves­tuo­to­jui UAB "Til­žės tur­gus".

Sei­mo narė vie­šai išsa­kė abe­jo­nes tiek dėl pačio sutar­ties pro­jek­to skaidru­mo, tiek dėl gali­mo inves­tuo­to­jo rep­u­ta­ci­jos ir pla­nų.

"Be kuriuo atve­ju, jei kils bent men­kiau­sių abe­jo­nių, kad gali būti kaž­kie­no inte­re­sai, bus atsi­žvelg­ta labai rim­tai", -tiki­na V. Grub­liaus­kas.

Su gali­mu inves­tuo­to­ju esa­me susi­rė­mę kak­tom

Klai­pė­dos admi­nist­ra­ci­jos direk­to­rius Gin­ta­ras Neniš­kis, "Vaka­rų eks­p­re­sui" taip pat patvir­ti­no, kad dery­bos dėl UAB "Sena­sis tur­gus" 49 pro­cen­tų akci­jų par­da­vi­mo bend­ro­vei "Til­žės tur­gus" yra pate­ku­sios į akla­vie­tę.

"Su gali­mu inves­tuo­to­ju esa­me susi­rė­mę kak­tom, yra tam tik­ros prin­ci­pi­nės pozi­ci­jos mūsų dery­bi­nės gru­pės ir inves­tuo­to­jo, dėl kurių nesu­ta­ria­me.

Dabar kelias yra spren­di­nius pateik­ti poli­ti­kams svars­ty­ti Kole­gi­jo­je", - sakė G.Nėniškis.

Anot jo, aiš­kė­ja, kad anks­čiau Tary­bo­je patvir­tin­tas pla­nas par­duo­ti 49 pro­cen­tus įmo­nės akci­jų, inves­tuo­to­jui netin­ka, todėl toli­mes­niems spren­di­mams rei­kia poli­ti­nės valios.

"Arba patvir­ti­na­ma, kad pro­ce­sas tęsia­mas pagal anks­čiau patvir­tin­tą pla­ną, arba apsi­spren­džia­ma vis­ką nutrauk­ti ir ieš­ko­ti nau­jų būdų pri­trauk­ti inves­ti­ci­joms, kad būtų sutvar­ky­ta tiek pati įmo­nė, tiek tur­gaus aplin­ka", - mato skir­tin­gus kelius G. Neniš­kis.

Anot jo, dery­bos su "Til­žės tur­gu­mi" vyks­ta dau­giau nei metus. Per tą lai­ką jau spė­jo pasi­keis­ti ir kai kurie tei­sės aktai, regu­liuo­jan­tys kaip yra suda­ro­mos val­dy­bos tokio­se orga­ni­za­ci­jo­se.

"Buvo skel­bia­mas kon­kur­sas, vie­nin­te­lis daly­vis patei­kė paraiš­ką, kai netu­ri alter­na­ty­vos, tai derė­tis yra labai sudė­tin­ga", - aiš­ki­no situ­aci­ja G. Neniš­kis.

Tačiau kol bent jau for­ma­liai dary­bos vyks­ta ir nėra pri­im­ti kiti spren­di­mai, admi­nist­ra­ci­jos direk­to­rius lin­kęs nevie­šin­ti dau­giau dery­bų su poten­cia­liu inves­tuo­to­ju deta­lių.

"Tai, apie ką yra dis­ku­tuo­ja­ma vie­šu­mo­je, yra tik­rai ne galu­ti­niai spren­di­mai, daug kas paima­ma ištrau­kus iš kon­teks­to. Galu­ti­niai varian­tai, kur šalys sutin­ka arba nesu­tin­ka bus paruoš­ti ir jau kitą mėne­sį pla­nuo­ja­me teik­ti Kole­gi­jai", - sako G. Neniš­kis.

Anot jo, nepai­sant šių dery­bų "Sena­sis tur­gus" vyk­do veik­lą, atlik­tas kos­me­ti­nis remon­tas, kuris buvo būti­nas.

"Tam, kad vie­ta pasi­keis­tų iš esmės ir būtų pasiek­tas pro­ver­žis, rei­kia radi­ka­les­nių spren­di­mų. pati savi­val­dy­bė tam nėra pasi­ruo­šu­si", - apie būti­ny­be į "Seno­jo tur­gaus" teri­to­ri­ją pri­trauk­ti pri­va­čias inves­ti­ci­jas kal­bė­jo G. Neniš­kis.

Trūks­ta poli­ti­nės valios

Klai­pė­dos mies­to tary­bos narys Aidas KAVEC­KIS: "Gai­la, kad Seno­jo tur­gaus klau­si­mo taip ilgai nepa­vyks­ta išspręs­ti. Tam, mano gal­va, iki šiol trū­ko poli­ti­nės valios ir labai aiš­kaus apsi­spren­di­mo.

Dėl to vaiz­das Sena­ja­me tur­gu­je nesi­kei­čia jau labai seniai. Tai tebė­ra nugy­ven­ta pre­ky­vie­tė su apleis­ta aikš­te, senais apg­riu­vu­siais sta­ti­niais ir čia prie­globs­tį radu­siais bena­miais bei val­ka­to­mis.

Toks vaiz­das neska­ti­na čia pra­leis­ti dau­giau lai­ko ir tik­rai nepuo­šia mūsų mies­to sve­čių aky­se.

Aš manau, kad vie­nin­te­lis kelias tur­gui atgim­ti ir sukles­tė­ti - jo par­da­vi­mas pri­va­čiam inves­tuo­to­jui. Jam turi tek­ti 51 proc. įmo­nės akci­jų, Savi­val­dy­bei - 49 proc.

Tik turė­da­mi kont­ro­li­nį akci­jų pake­tą vers­li­nin­kai bus suin­te­re­suo­ti čia inves­tuo­ti ir įgy­ven­din­ti savo pla­nus. O mies­tas gaus divi­den­dus ir toliau galės akty­viai daly­vau­ti įmo­nės val­dy­me.

Toks mode­lis, manau, ten­kin­tų ir inves­tuo­to­jo, ir mies­to inte­re­sus.

100 proc. akci­jų par­da­vi­mui nepri­tar­čiau, nes tokiu atve­ju nelik­tų garan­ti­jų, kad vie­toj tur­gaus stai­ga neiš­kil­tų dar vie­nas pre­ky­bos cent­ras, vieš­bu­tis ar dar kas nors, o Savi­val­dy­bė, netu­rė­da­ma įmo­nės akci­jų, tam nega­lė­tų pasi­prie­šin­ti. Išsau­go­ti šio­je vie­to­je sena­mies­čio tur­gų mes pri­va­lo­me.

Todėl tai, kad atsi­ra­do inves­tuo­to­jas, kuris norė­tų imtis gai­vin­ti Seną­jį tur­gų, yra pui­ku.

Dar geriau tai, kad įmo­nė turi daug patir­ties, įgy­tos val­dant kitą tur­ga­vie­tę.

Svar­bu supras­ti, kad tur­gus nėra pre­ky­bos cent­ras, jis turi savo spe­ci­fi­ką ir paskir­tį, o čia mes kal­ba­me apie rep­re­zen­ta­ci­nę Klai­pė­dos erd­vę, kurią būti­na išsau­go­ti ir sutvar­ky­ti taip, kad ji tap­tų trau­kos cen­t­ru, sena­mies­čio pasi­di­džia­vi­mu. Mūsų gar­bės rei­ka­las kuo grei­čiau išspręs­ti Seno­jo tur­gaus prob­le­mas ir ras­ti jam gerą šei­mi­nin­ką".

Bus dau­giau.