Rinkimai baigėsi: prasideda koalicijų galvosūkiai

Sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad Vytautas Grubliauskas Klaipėdai vadovaus dar ketverius metus. Jo pergalę uostamiesčio politikos įvykius sekantis politologas Saulius Šiliauskas įvardijos kaip "antrosios liberalų jėgos" arba "kitų liberalų" laimėjimą.

Apskrityje iš viso du mero postai atiteko komitetų atstovams, du - konservatoriams, po vieną - valstiečiams-žaliesiems, "Tvarkai ir teisingumui" ir socialdemokratams.

Merai aiškūs

Antrame merų rinkimų ture V. Grubliauskas laimėjo surinkęs 25 015 (55,28 proc.) klaipėdiečių balsų. Su visuomeninį rinkimų komitetą subūrusiu V. Grubliausku varžėsi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Arvydas Vaitkus, kuriam savo balsus skyrė 20 237 klaipėdiečiai. Pirmame rinkimų ture V. Grubliauskas buvo surinkęs 31,68 proc. balsų, A. Vaitkus - 23,2 proc.

Paaiškėjo, kas vadovaus ir kitoms pajūrio savivaldybėms, kurios pirmame savivaldos rinkimų ture dar nebuvo išsirinkusios mero.

Klaipėdos rajonui vadovaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronius Markauskas (59,42 proc. balsų), laimėjęs prieš konservatorių kandidatę Rasą Petrauskienę. B. Markauskui pasirinkus eiti mero pareigas, rajone prireiks rinkimų laisvai Seimo nario vietai užimti.

AUKSINIAI BALSAI. Vadinamuosius auksinius balsus, reikalingus koalicijai Klaipėdos taryboje sudaryti, turi Centro partija, kurios atstovė Nina Puteikienė, pateikusi savo sąlygų sąrašą: laikytis nuostatos nepritarti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai Klaipėdos miesto sąskaita, per visuomenines tarybas ir komisijas, veikiančias prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą, o Vytautui Grubliauskui - papildoma sąlyga "nebeprašyti paramos Klaipėdos pilies džiazo festivaliui iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto". Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kretingos rajone rinkimus laimėjo visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" kandidatas Antanas Kalnius (surinko 54,9 proc. balsų), įveikęs socialdemokratų kandidatą Virginijų Domarką.

Šilutės rajonui vadovaus partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas Vytautas Laurinaitis, kuris, surinkęs 53,57 proc. balsų, nugalėjo konservatorių kandidatę Sandrą Tamašauskienę.

Skuodo rajono meru tapo konservatorių kandidatas Petras Pušinskas, surinkęs 52,56 proc. balsų, ir užnugaryje palikęs valstiečių ir žaliųjų kandidatą Stasį Gutautą.

Dar pirmame ture buvo išrinktas Palangos meras Šarūnas Vaitkus (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Neringos meras Darius Jasaitis (Lietuvos socialdemokratų partija).

Vienas incidentas

Klaipėdos miesto apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas sakė, kad buvo tikėtasi apie 25 proc. klaipėdiečių aktyvumo, tad rezultatai maloniai nustebino.

"Šiandien turime tikrai įspūdingą rezultatą - 35 procentus. Tai mane tikrai nudžiugino. Pirmoje dienos pusėje aktyvumas buvo labai silpnas, galbūt tai lėmė blogas oras. Antroje dienos pusėje buvo tas lūžio taškas, kai aktyvumas ženkliai padidėjo", - komentavo A. Gritėnas.

Kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ rinkimų rezultatų laukė ir susitarimą dirbti kartu pasirašę uostamiesčio konservatoriai.

Vis dėlto Klaipėdos miestas pagal aktyvumą liko ketvirtas nuo galo - aplenkė tik Panevėžį (34,56 proc.), Panevėžio rajoną (27,85 proc.) ir Klaipėdos rajoną (31,3 proc.). Kretingos rajone balsuoti atėjo 36,36 proc. rinkėjų, Skuodo rajone - 38,1 proc.

Rinkimų antrasis turas Klaipėdos mieste praėjo ramiai. Buvo užfiksuotas tik vienas incidentas, kai nuo alkoholio apsvaigęs žmogus lankėsi keliose balsavimo apylinkėse, bandė jose visose balsuoti ir fotografuoti rinkėjų sąrašus.

"Kalbant apie reklamą, esame gavę pastabų, bet skundų ar agitacinių dalykų rinkimų dieną neužfiksavome. Patys rinkėjai buvo pranešę apie tai, kad neva laiptinėse buvo plakatai, bet mes negalime aplankyti visų laiptinių ir nuplėšyti visų plakatų. Buvo ir tokių, kurie sakė, kad neva pašto dėžutėse rado reklaminių skrajučių, bet taip pat sunku objektyviai įvertinti, kuriuo metu tos skrajutės pašto dėžutėse atsirado", - sakė A. Gritėnas.

Vykstant antrajam savivaldos rinkimų turui Lietuvos policija gavo iš viso 104 pranešimus apie galimus pažeidimus ir pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminiai tyrimai dėl su rinkimais susijusių pažeidimų pradėti Utenos, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.

Sąlygos kandidatams

Klaipėdos meru tapus V. Grubliauskui, jo vedamas visuomeninis rinkimų komitetas "Vytautas Grubliauskas ir komanda" gavo dar vieną mandatą miesto Taryboje. Ši vieta Taryboje atiteko Audriui Petrošiui. Iš viso šis komitetas turi 9 mandatus.

Pergalę perrinktas meras V. Grubliauskas šventė dėkodamas žmonai Ingai ir visai komandai. Kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Grubliauskas ir komanda" rinkimų rezultatų laukė ir susitarimą dirbti kartu pasirašę uostamiesčio konservatoriai.

Tuo metu pas A. Vaitkų buvo apsilankiusi su Centro partija išrinkta Nina Puteikienė.

Ji abiem kandidatams į merus buvo pateikusi savo sąlygų sąrašą. Politikė teigė, kad palaikys tą kandidatą, kuris sutiks išpildyti pateiktas sąlygas: laikytis nuostatos nepritarti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai Klaipėdos miesto sąskaita, per visuomenines tarybas ir komisijas, veikiančias prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą, o V. Grubliauskui - papildoma sąlyga "nebeprašyti paramos Klaipėdos pilies džiazo festivaliui iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto".

V. Grubliauskas, paklaustas apie koalicijos galimybes, akcentavo, kad dirbs kartu ne tik su konservatoriais, bet yra pasiruošęs kalbėtis beveik su visais, išskyrus "tuos, kurie yra už raudonos vertybinės linijos" - visuomeninį rinkimų komitetą "Titov ir teisingumas".

Perrinktas meras akcentavo, kad visiems išrinktiems politikams reikės ieškoti kompromisų.

Septynis mandatus gavę valstiečiai-žalieji taip pat yra nusiteikę kalbėtis, tačiau abejojama, ar jie ras bendrą kalbą su V. Grubliausko komanda.

A. Vaitkus rinkimų vakarą teigė, kad išrinktas meras turi burti visus Tarybos narius dirbti klaipėdiečiams.

"Vienas iš pagrindinių darbų yra artinti miesto valdžią prie žmonių, prie jų jausmų, vizijų, norų ir būti šiek tiek jautresniems nei kad buvo paskutinius ketverius metus. Mes būsim tie, kurie kalbėsim garsiai. Klausimas yra ne koalicija, o tai, kaip susitarsime dirbti ir gerinti atmosferą, kurios pageidauja klaipėdiečiai", - komentavo A. Vaitkus.

Interesų konflikto nebus?

A. Vaitkus pirmadienį naujienų agentūrai BNS teigė, kad žada toliau vadovauti Klaipėdos uostui ir dirbti Klaipėdos taryboje. Mandatus kartu su A. Vaitkumi gavo ir maksimaliomis maždaug 8,8 tūkst. eurų aukomis "valstiečių" kampaniją Klaipėdoje parėmę su su uostu susiję verslininkai Vidmantas Dambrauskas ir Arūnas Tuma.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pirmadienį priminė, jog susisiekimo ministras Rokas Masiulis žadėjo po rinkimų imtis sprendimų dėl A. Vaitkaus, ir išreiškė viltį, kad ministras "bus ryžtingas ir patrauks A. Vaitkų iš uosto vadovo pareigų".

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad A. Vaitkui dirbant Taryboje yra "labai tikėtina situacija, kada gali susidaryti interesų konfliktai".

"Būtų geriau, kad iš anksto būtų ieškoma būdų išvengti tokio pobūdžio interesų konfliktų", - teigė jis.

Tačiau pats A. Vaitkus mano, kad visa Lietuva yra interesų konfliktas.

"Susidaro toks įspūdis, kad tu su žmogumi negali bendrauti, negali žiūrėti jam į akis. Mes, kaip valstybės įmonė, negalime be verslo turėti to, kas vyksta uoste. Gyvename ne komunistiniais laikais. O dėl mano darbo Taryboje ir Uosto direkcijoje - esu trečias direktorius, kuris turės tokią situaciją. Tai - nieko naujo", - BNS sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos uosto direkcijai vadovavę ir tuo pačiu metu miesto Taryboje yra dirbę Sigitas Dobilinskas ir Eugenijus Gentvilas.

Dėl galimo interesų konflikto susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, taip pat į Valdymo koordinavimo centrą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kaip jie vertina šitą situaciją. Sprendimą dėl A. Vaitkaus R. Masiulis ketina priimti kitą savaitę.

"Antroji liberalų jėga"

Rinkimų eigą ir rezultatus sekęs Klaipėdos universiteto politologijos mokslų daktaras Saulius Šiliauskas komentavo, kad buvo matomas akivaizdus dalies miestiečių pokyčių ir permainų noras, o "valstiečių" tikslas buvo ateiti į valdžią trečiame pagal dydį Lietuvos mieste.

"Klaipėda buvo vienas iš pagrindinių bastionų, kuriuos reikėjo paimti ir parodyti, kad "valstiečiai" nėra tik kaimo ar regionų centrų partija, bet ir didmiesčiuose turi mandatų. Tą faktą jie dabar labai stipriai akcentuoja. Matosi, kad jie, tokios frakcijos neturėję, dabar turi antrą pagal dydį frakciją Klaipėdos taryboje", - komentavo S. Šiliauskas.

Politologo teigimu, V. Grubliauską ir A. Vaitkų antrajame ture skiriantys 10,5 procento balsų yra gana ryškus skirtumas, nes jau stebint dalies apylinkių rezultatus buvo matoma tendencija, stabilus skirtumas, kuris išliko iki pat rezultatų skelbimo pabaigos. Esą rinkimuose kaip ir sporte, nereikia tikėtis, kad visada bus laimima itin didele persvara.

Pasak S. Šiliausko, V. Grubliausko naudai rinkėjus galėjo palenkti jo įdirbis, populiarumas.

"Klausimas, ar būtų laimėjęs dabartinis meras, jeigu jis būtų pasilikęs su liberalais. Kaip ir klausimas, ar nebūtų laimėjęs Arvydas Vaitkus, jeigu būtų ėjęs ne su "valstiečiais". Aš jau prieš pusę metų sakiau, kad gali būti taip, kad liberalams Klaipėdoje daugiau populiarumo suteikia Grubliauskas, nei jis pats gauna naudos iš liberalų, turint omenyje, kokioje krizėje buvo atsidūręs Liberalų sąjūdis. Pirmasis turas būtent tai ir parodė, kad liberalų apsisprendimas kelti kitą kandidatą, o ne dabartinį merą, užgavo tam tikras Grubliausko ambicijas ir lūkesčius. Atsiradus galimybei ir susidarė visuomeninis rinkimų komitetas", - komentavo S. Šiliauskas.

Vis dėlto, politologo teigimu, į visuomeninius rinkimų komitetus dalis visuomenės žiūri skeptiškai, tačiau jais sugebėjo pasinaudoti politikai Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Tačiau šioje situacijoje išlieka atsakomybės klausimas - komitetai gali bet kuriuo metu išsiskirstyti.

"Kol kas valdančioji dauguma yra sunkus klausimas. Tai iš tiesų yra galvosūkis. Penkiolika mandatų yra Grubliausko komitetas ir konservatoriai, o kitoje pusėje yra septyni "valstiečių" mandatai plius keturi liberalai, kurie buvo išreiškę palaikymą Vaitkui. Lieka vadinamieji auksiniai balsai, kuriuos turi Centro partija. Dėl "Titov ir teisingumas" viskas aišku - niekas nenorėtų tokios "garbės". Aš manau, kad dar daug kas gali keistis", - sakė S. Šiliauskas.

Jis pabrėžė, kad rinkimus laimėjęs V. Grubliausko komitetas yra tarsi antroji liberalų jėga.

"Iš esmės tai yra kiti liberalai arba jiems prijaučiantys. Liberalai formaliai, partiniu požiūriu praranda Klaipėdą, bet kol kas dar nevisiškai, gal net labiau išlaiko, nei praranda. Esmė tokia, kad liberalaus požiūrio žmonės šįkart neišsiteko vienoje partijoje, kas yra nieko nuostabaus Lietuvos liberalizmo istorijoje", - rezultatus komentavo S. Šiliauskas, pridūręs, kad klaipėdiečiai liko ištikimi sau - nepaisant aktyvesnio dalyvavimo antrame rinkimų ture, apskritai buvo pasyvūs ir palaikė liberalias idėjas.

Klaipėda buvo vienas iš pagrindinių bastionų, kuriuos reikėjo paimti ir parodyti, kad valstiečiai nėra tik kaimo ar regionų centrų partija, bet ir didmiesčiuose turi mandatų. Tą faktą jie dabar labai stipriai akcentuoja. Matosi, kad jie, tokios frakcijos neturėję, dabar turi antrą pagal dydį frakciją Klaipėdos taryboje.

Saulius ŠILIAUSKAS, politologijos mokslų daktaras

Išrinkti Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybų nariai

Klaipėdos miesto tarybos sudėtis:

Arvydas Cesiulis, Vytautas Grubliauskas, Elida Mantulova, Audrius Petrošius, Vytis Radvila, Artūras Razbadauskas, Judita Simonavičiūtė, Rimantas Taraškevičius, Vaida Žvikienė (visuomeninis rinkimų komitetas "Vytautas Grubliauskas ir komanda"), Artūras Bogdanovas, Vidmantas Dambrauskas, Ligita Girskienė, Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Arvydas Vaitkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Kazys Bagdonas, Arūnas Barbšys, Rimantas Didžiokas, Andrius Dobranskis, Aidas Kaveckis, Andrius Petraitis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Saulius Budinas, Edmundas Kvederis, Lina Skrupskelienė, Alina Velykienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Laima Juknienė, Nina Puteikienė, Alvidas Šimkus (Lietuvos centro partija), Jurijus Šeršniovas, Viačeslavas Titovas (visuomeninis rinkimų komitetas "Titov ir teisingumas").

Klaipėdos rajono tarybos sudėtis:

Vytautas Butkus, Raimundas Daubaris, Arvydas Katkus, Bronius Markauskas, Violeta Riaukienė, Andrius Vainius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Jonas Dumašius, Rasa Linkienė, Rasa Petrauskienė, Alfredas Šiaulys, Mindaugas Šunokas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Audronė Balnionienė, Nerijus Galvanauskas, Aušra Gudauskienė, Justas Ruškys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Sigitas Karbauskas, Viktoras Kura, Martynas Pocius (visuomeninis rinkimų komitetas "Kuriam kartu"), Andrius Adomaitis, Jonas Dromantas, Ligita Liutikienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Česlovas Banevičius, Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Vaclovas Macijauskas, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė (visuomeninis rinkimų komitetas "Bendrai geriau"), Rūta Cirtautaitė, Raimondas Simonavičius (visuomeninis rinkimų komitetas "Klaipėdos rajono žemaičiai).

Palangos tarybos sudėtis:

Andrius Bajoras, Arvydas Dočkus, Gediminas Gečas, Akvilė Kilijonienė, Sondra Kulikauskienė, Rimantas Antanas Mikalkėnas, Ilona Pociuvienė, Saulius Simė, Mindaugas Skritulskas, Šarūnas Vaitkus, Bronius Vaitkus, Pranas Žeimys, Dainius Želvys, Justas Žulkus, Julius Tomas Žulkus (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Domininkas Jurevičius, Elena Kuznecova (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Svetlana Grigorian, Renata Surblytė (Lietuvos socialdemokratų partija), Darius Kubilius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Eugenijus Simutis (visuomeninis rinkimų komitetas "Palangiškiai").

Neringos tarybos sudėtis:

Arūnas Burkšas, Aušra Feser, Vigantas Giedraitis, Darius Jasaitis, Ričardas Kičiatovas, Narūnas Lendraitis, Aušra Mikalauskienė, Sigitas Šveikauskas, Stasys Valančius, Vaidas Venckus (Lietuvos socialdemokratų partija), Andrius Bagdonas, Sandra Berletaitė, Agnė Jenčauskienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Laurynas Vainutis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Dovydas Mikelis (visuomeninis rinkimų komitetas "Vieninga Neringa").

Kretingos rajono tarybos sudėtis:

Vilius Adomaitis, Vaida Jakumienė, Antanas Kalnius, Simas Končius, Darius Petreikis (visuomeninis rinkimų komitetas "Kretingos kraštas"), Steponas Baltuonis, Virginijus Domarkas, Augenija Juknevičienė, Valerijonas Kubilius, Rimvydas Šakinis (Lietuvos socialdemokratų partija), Dovydas Bajoras, Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika, Raimundas Puškorius, Dangiras Samalius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Stasys Kaniava, Dalia Martišauskienė, Konstantinas Skierus, Vitalija Valančiutė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Antanas Puodys, Vytautas Ročys (Darbo partija), Romualdas Jablonskis, Danutė Skruibienė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Rimantas Macius, Jolita Vaickienė ("Tvarka ir teisingumas").

Skuodo rajono tarybos sudėtis:

Bronislovas Anužis, Virgilijus Pajarskas, Petras Pušinskas, Žydrūnas Ramanavičius, Algerdas Rozga, Rokas Rozga, Juozas Vyšniauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Jautakis, Linas Mitkus, Zinaida Sendriūtė, Adomas Statkus, Kazys Viršilas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Daiva Budrienė, Stanislovas Martinkus, Kęstutis Sakalauskas, Bronislovas Stasiulis (Lietuvos socialdemokratų partija), Ignas Jonušas, Rimantas Urniežis (visuomeninis rinkimų komitetas "Šaukiame tautą"), Vytautas Būtė, Daiva Jonušienė (Darbo partija), Stasys Vainoras (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).