Restauravo kultūrinę vertybę

Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktame pastate įsikūręs Švietimo skyrius bei centralizuota buhalterija. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova teigė, kad pastato būklė buvo įvertinta dar prieš porą metų, nustatyta, kad pastato fasadas pažeistas, ypač lipdiniai. Tuomet buvo nutarta pastatą rekonstruoti.

Pradėjus darbus praėjusių metų pavasarį paaiškėjo, kad techninio projekto autoriai neįvertino visų numatytų darbų ir nebuvo atlikę reikalingų tyrimų. Norint objektyviai įvertinti pastato dekorą bei skulptūras, buvo pasitelkti kultūros paveldo specialistai. Jie nutarė, kad reikalingi specializuoti pastatą puošiančių skulptūrų tyrimai, kurie dar pailgino viso pastato restauravimo procesą ir maždaug ketvirtadaliu pakėlė darbų kainą.

Nuvalius dažus, nes buvo dažyta ant esamų lipdinių ir ne kartą, paaiškėjo, kad skulptūros labai pažeistos, jų būklę buvo galima vadinti avarine. Kai kurie dekoro elementai vos laikėsi, buvo įvairių plyšių, įtrūkimų. Po 4-5 dažų sluoksniais buvo rasta vientisa pilkos spalvos ir tamsaus šešėliavimo-tonavimo polichromija, kuri buvo išsaugota.

Pastato išorės atitvarų pažeistų paviršių remontas, architektūrinių detalių restauracija, išorinės sienos ir cokolio apdailos atkūrimas, Liepų g. pusės fasado rizalito dekoro skulptūrų detalių originalus atkūrimas, paviršių nuvalymas ir kiti reikalingi darbai atsiėjo 74,6 tūkst. eurų. Darbus atliko UAB "Konsolė".

"Manome, kad šis restauruotas objektas dar ryškiau parodė Klaipėdos veidą, nes pastatas pastatytas 18 amžiaus antroje pusėje. Jo rekonstrukcija vyko 1901 metais, kurios metu buvo pastatytas naujas pastatas ant senų pamatų. Paskutinį kartą kapitalinis remontas vyko 1961 metais, tad po šito remonto, kuris buvo atliktas kokybiškai, buvo panaikintos anksčiau darytų remontų pasekmės. Manome, kad šis pastatas dabar atsiskleidė visu grožiu ir atspindi mūsų architektūrinę istoriją", - komentavo E. Mantulova.

Informacija

XX a. pirmajame dešimtmetyje aktyviausiai namus statėsi pirkliai ir aukšti valdininkai. Namuose-rezidencijose savininkai ne tik gyveno, bet ir turėjo kontoras. Vienas toks namas, perstatytas pagal jugendo stilių 1901 m., nugriovus XVIII a. II p. statytą vieno aukšto gyvenamą namą, tebestovi Liepų g. 7. Šis namas priklausė pirkliui ir danų konsului Šmėlingui (Schmaling). Beveik simetriškas namo pagrindinis fasadas papuoštas lipdiniais ir skulptūromis. Po Antrojo pasaulinio karo užstatytas antrasis aukštas. Pokariu pastatas nacionalizuotas. Nuo 1954 m. jame veikė Klaipėdos kraštotyros muziejus, nuo 1990 m. - mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos inf.