Reprezentacinius festivalius lydi įtarimų ir kaltinimų šleifas

Tarybai priėmus minėtąjį sprendimą šiemet 200 tūkst. eurų bus išdalinti tarptautiniam lėlių teatro festivaliui "Materia Magica", Jauno teatro dienoms, gatvės teatro festivaliui "Šermukšnis", Klaipėdos pilies džiazo festivaliui, festivaliams "Klaipėdos muzikos pavasaris", "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", "Parbėg laivelis" ir "Plartforma".

Anot Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, pinigų skirstymo klausimas bus pradėtas nagrinėti artimiausiomis dienomis.

Įtarė klastojimą

Opozicionierė Nina Puteikienė vakar net kelis kartus prašė klausimą "dėl moralinių priežasčių" išbraukti iš darbotvarkės.

"Tai atvirai korupcinių ir galimai net nusikalstamų požymių turintis sprendimas, kuris kompromituoja Tarybą ir gali pakirsti pasitikėjimą valstybe. Taryba galimai specialiai parinko savo ekspertus, į sąrašą įtraukė festivalius, kurie gavo žemesnį įvertinimą, ir neįtraukė gavusiųjų aukštesnius", - piktinosi N. Puteikienė.

Politikė tvirtino, jog kultūrininkus įtaria net klastojus dokumentus: esą vieno iš Kultūros ir meno tarybos posėdžių protokolas tebuvo įkeltas tik užvakar, o iš jo matyti, jog Goda Giedraitytė ir Nemira Trakumienė, susijusios su svarstomais festivaliais, vieno posėdžio metu nenusišalino. Tai jos padarė tik kito posėdžio metu.

N. Lendraitis pripažino, jog išties buvo padaryta klaida. Esą iš pradžių nagrinėjant įvairius reglamentus atrodė, jog pakanka nusišalinimo tik balsuojant, tačiau vėliau teisininkai išaiškino, jog su tam tikrais festivaliais susiję žmonės išvis neturėtų dalyvauti diskusijose dėl sąrašo sudarymo.

"Tam tikri nariai ir pirmininkė nenusišalino, tačiau minimame posėdyje tiek Goda Giedraitytė, tiek Nemira Trakumienė svarstant su jomis susijusius festivalius nusišalino. Visgi pasikonsultavus su teisininkais paaiškėjo, jog reikėjo nusišalinti balsuojant ir už visą sąrašą. Tai buvo didžioji bėda, tad antrojo posėdžio metu minėti žmonės svarstyme išvis nedalyvavo", - sakė N. Lendraitis.

Tuo metu miesto Tarybos narys Viačeslavas Titovas pasipiktino, jog valdininkai neatskleidė dviejų ekspertų, kurie prieš Kultūros ir meno tarybai pradedant darbą atliko savo vertinimą, tapatybės. Tačiau N. Lendraitis tikino, jog minimi ekspertai nebuvo niekaip susiję su jų vertinamais renginiais.

"Dėl projektų vertinimo turime didelę bėdą. Buvo teikiami ekspertai, tačiau dalis jų atsisakė dalyvauti vertinime ir net raštus parašė, mat nenori viešojoje erdvėje sklindančių spekuliacijų. Žmonės patiria spaudimą", - sakė N. Lendraitis ir pridūrė, jog ekspertų kvalifikacija, kompetencija ir patirtis jam tikrai nekelia jokių abejonių, o tie, kurie kažkaip galėjo būti susiję su vertinamu objektu, patys atsisakė dalyvauti.

Vadina melu

Svaidymasis įvairiausiais kaltinimais piktino ir Kultūros ir meno tarybos narius. Dar prieš posėdį į tribūną stojęs tarybos pirmininko pavaduotojas dr. Jonas Genys tvirtino jaučiantis pareigą apginti tarybos reputaciją, mat "pasipylė aštri ir dažniausiai niekuo nepagrįsta kritika".

"Kalbu ne tik savo, tačiau visos tarybos vardu, mat šį kreipimąsi rengėme visi kartu. Kultūros ir meno taryba yra patariamoji visuomeninė institucija, kurios nariai negauna jokio atlygio, dirba savanoriškai, savo sukauptas žinias ir kompetenciją skiria miesto labui", - sakė J. Genys.

Jis priminė, jog tarybą sudaro 11 narių, iš kurių daugiau nei pusę - 6 - deleguoja įvairios uostamiesčio kultūros ir meno organizacijos.

Panašiai šnekėjo ir tarybos pirmininkė G. Giedraitytė. Jos nuomone, viešai skleidžiama informacija apie Kultūros ir meno tarybą nėra tiesa, o įvairiausi pareiškimai galėjo gimti dėl paprasčiausio neįsigilinimo į procedūras. Esą pirmiausia paraiškas vertina du ekspertai, suteikia joms balą ir tekstinius komentarus. Tada ekspertų suvestinė pateikiama tarybai, kuri peržiūri ekspertų pasiūlymus ir esant reikalui duoda savo išvadą.

"Pripažįstame, jog vertinti turėtų trys ekspertai, nes pasitaiko tokių situacijų, kad tą pačią paraišką vienas ekspertas įvertina maksimaliai gerai, o kitas - blogai. Tada nutinka taip, jog mūsų taryba tampa vadimąja trečiąja akimi, kuri peržiūri neatitikimus, diskutuoja ir priima savo sprendimą. Manome, jog esame pakankamai kompetentingi", - sakė G. Giedraitytė.

Esą bėda ta, jog ekspertai vertindami paraiškas nemato viso konteksto. Pavyzdžiui, jiems gali pasirodyti, jog 2 ar 3 užsienio svečių pasirodymai yra verti maksimalaus įvertinimo tarptautiškumo srityje, tačiau nežino, jog kitas festivalis gali turėti per 20 užsienio atlikėjų. Todėl ir tarybos sprendimai kai kuriais atvejais išsiskyrė su ekspertų įvertinimais.

Tarybos narys Darius Vaičekauskas piktinosi, jog situacija yra politizuojama, o jie kaltinami kažkokio "politinio šleifo nešimu".

"Vertiname atmesdami bet kokius politinius motyvus ar tai, kas tuos festivalius organizuoja. Žiūrime, kurie renginiai garsina miestą, tradiciškai vyksta daugelį metų, vertiname visą kontekstą ir tada priimame sprendimą. Be to, reikia suprasti, jog taryba tėra tik patariamasis balsas - dėl galutinio sąrašo patvirtinimo sprendžia miesto Taryba", - sakė D. Vaičekauskas.

Aišku, labiausiai piktintasi dėl viešojoje erdvėje "mero šeimos festivaliu" vadinamo Klaipėdos pilies džiazo festivalio. Opozicijos atstovai tvirtino, kad meno taryba jau kone paskyrė per 100 tūkst. eurų šiam renginiui. Tačiau N. Lendraitis tokius teiginius vadina melu.

"Reprezentaciniais pripažintiems aštuoniems festivaliams skiriama iki 200 tūkstančių eurų. Jei visiems skirtume tiek, kiek jie prašo, tos sumos tikrai neužtektume. Kitas dalykas, kad teiginiai, jog džiazo festivaliui skirta per 100 tūkstančių eurų, yra melas - niekas niekam dar neskyrė, o tik toks renginių statusas patvirtintas", - sakė N. Lendraitis ir pridūrė, jog pinigų skirstymo klausimą taip pat spręs Kultūros ir meno taryba, tačiau nusišalinus atitinkamiems jos nariams.