Rakinama Klaipėdos priešistorės skrynia

Uostamiesčio pietinėje dalyje, laukuose netoli kuršiško Žardės piliakalnio, jau savaitę pluša archeologai. Jie pradėjo kasinėti vieną iš senovės baltų gyvenviečių.

In­tri­guo­ja jau pir­mie­ji ra­di­niai: at­kas­tos di­džiu­lio, ma­žiau­siai 1800 me­tų se­nu­mo puo­do šu­kės, prieš­is­to­rės lai­kų ži­di­nys. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) ar­cheo­lo­gų ko­man­da dar­buo­sis iki pat va­sa­ros pa­bai­gos, pla­nuo­ja­ma iš­tir­ti iki 1,4 ha plo­tą. Anks­tes­ni ty­ri­mai nu­ste­bi­no net daug ma­čiu­sius moks­li­nin­kus, tad ir šį­met ga­li lauk­ti ne vie­na staig­me­na.

Pir­mie­ji radiniai

Pa­čia­me Klai­pė­dos mies­to pie­ti­nia­me pa­kraš­ty­je, už Jū­ri­nin­kų pros­pek­to, ply­ti apie 500 ha plo­to ar­cheo­lo­gi­nis re­zer­va­tas. Jis yra itin reikš­min­gas ty­ri­nė­jant uos­ta­mies­čio prieš­is­to­rę, nes ge­le­žies am­žiu­je abi­pus da­bar nu­me­lio­ruo­tos Smel­ta­lės upės bu­vo įsi­kū­ręs vi­sas vi­du­ram­žių mies­tas. Jį ka­rū­na­vo trys tri­kam­piu iš­si­dės­čiu­sios kur­šių pi­lys.

Skai­čiuo­ja­ma, kad skir­tin­gu lai­ko­tar­piu nuo pat pir­mo­jo tūks­tant­me­čio prieš Kris­tų iki XIV am­žiaus ar­cheo­lo­gi­nia­me komp­lek­se bu­vo ma­žiau­siai 9 gy­ven­vie­tės. Vie­ną jų prieš sa­vai­tę ėmė ty­ri­nė­ti KU Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai. „Ka­si­nė­ja­me vie­no­je iš se­no­vės gy­ven­vie­čių, bu­vu­sio­je ūki­nės, ga­my­bi­nės pa­skir­ties zo­no­je. Šio­je vie­to­vė­je kū­rė­si vien kal­viai, puo­džiai, to­dėl ją net va­di­na­me ge­le­žies am­žiaus lais­vą­ja eko­no­mi­ne zo­na. Čia bu­vo ka­sa­ma ir plau­na­ma rū­da, ly­do­ma ge­le­žis: ti­kra ga­my­bi­nė vi­du­ram­žių erd­vė“, - LŽ pa­sa­ko­jo ar­cheo­lo­gė Ie­va Ma­siu­lie­nė.

Ieva Masiulienė.

Moks­li­nin­kų ko­man­da šiuo me­tu ty­ri­nė­ja apie 7 arų plo­tą. „Jau ap­ti­ko­me pir­mo­jo tūks­tant­me­čio prieš Kris­tų - 3-io­jo mū­sų eros am­žiaus puo­do šu­kių „liz­dą“. Šu­kės – di­džiu­lės, sto­ra­sie­nės, tad res­tau­ra­to­riai ga­lės at­kur­ti vi­są in­dą. Ra­do­me ir ži­di­nio vie­tą su ka­dai­se spe­cia­liai pa­da­ry­ta prie­duo­be, skir­ta ži­di­niui iš­va­ly­ti“, - pa­sa­ko­jo I. Ma­siu­lie­nė. Ji pri­dū­rė, kad pir­mie­ji ra­di­niai by­lo­ja apie prieš­is­to­rės žmo­nių pėd­sa­kus ti­ria­ma­me plo­te, to­dėl ka­si­nė­jant to­liau že­mė ga­li at­ver­ti dar ne vie­ną staig­me­ną.

Šiau­rės vi­kin­gų diaspora

Ma­žai kas ži­no, kad pir­ma­ja­me tūks­tant­me­ty­je ir an­tro­jo pra­džio­je žmo­nės kū­rė­si prie Smel­ta­lės upės. Ten gy­ve­ni­mas vir­te vi­rė dar ge­ro­kai anks­čiau, nei Li­vo­ni­jos or­di­nas pa­sta­tė Me­mel­bur­go pi­lį ir įkū­rė vi­du­ram­žių mies­tą.

Nuo 1990 me­tų pe­rio­diš­kai, nors ir ne kas­met vyks­tan­tys ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai Žar­dės pi­lia­kal­nio ap­lin­ko­je vis at­sklei­džia nau­jų, iki tol ne­ži­no­tų fak­tų. Pa­aiš­kė­jo, kad žmo­nės pie­ti­nė­je da­bar­ti­nio uos­ta­mies­čio da­ly­je gy­ve­no dar nuo ak­mens am­žiaus (čia spė­ja­ma bu­vus me­džio­to­jų sto­vyk­la­vie­čių).

Skandinavų kalavijų makščių apkaustai.

 

„Kai pra­dė­jo­me ka­si­nė­ti, net ne­įta­rė­me, kad komp­lek­sas yra toks di­de­lis ir svar­bus. Čia skir­tin­gos ar­cheo­lo­gų ko­man­dos ran­da vis ką nors nau­ja, ne­ti­kė­ta. At­ei­ty­je, ma­nau, Žar­dės pi­lia­kal­nis ir jo ap­lin­ka tu­rė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­mi vi­suo­me­nės švie­ti­mui, gal net re­krea­ci­jai, is­to­ri­niam pa­ži­ni­mui“, - LŽ pa­sa­ko­jo Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus (MLIM) di­rek­to­rius, ar­cheo­lo­gas dr. Jo­nas Ge­nys.

Be­ne la­biau­siai in­tri­guo­jan­ti de­ta­lė - pa­ties J.Ge­nio ap­tik­ti Skan­di­na­vi­jos vi­kin­gų pėd­sa­kai. „Pa­si­ro­do, kur­šiai ne tik ka­ria­vo su šiau­rės vi­kin­gais, bet ir įsi­lei­do juos į sa­vo na­mus. Vie­no­je iš Žar­dės gy­ven­vie­čių prie Smel­ta­lės upės ap­ti­ko­me ma­žiau­siai 20 me­trų il­gio IX-XII am­žiaus va­di­na­mą­jį il­gą­jį vi­kin­gų na­mą. Jo kons­truk­ci­ja, po­liai bu­vo ne­bū­din­gi kur­šiams, - pa­sa­ko­jo jis. - Ka­si­nė­da­mi ne­to­li Žar­dės pi­lia­kal­nio esan­tį Ban­du­žių ka­pi­ny­ną taip pat ra­do­me skan­di­na­vų vi­kin­gų pėd­sa­kų: įka­pių, ne­bū­din­gų kur­šiams. Ap­tik­ti ir skan­di­na­viš­ki pa­puo­ša­lai, tik jiems bū­din­gi ka­la­vi­jų makš­čių ap­kaus­tai. Šios de­ta­lės at­sklei­džia, kad bal­tų ir skan­di­na­vų vi­kin­gai tam ti­kru lai­ko­tar­piu Žar­dė­je gy­ve­no drau­ge. Gal­būt net bu­vo lai­do­ja­mi vie­na­me ka­pi­ny­ne“, - in­tri­ga­vo J. Ge­nys.

Ne­iš­se­mia­mi klodai

Vie­ną įdo­miau­sių ra­di­nių ne­to­li tos vie­tos, kur da­bar vyks­ta ka­si­nė­ji­mai, ra­do ir ar­cheo­lo­gė I. Ma­siu­lie­nė. 2011 me­tais bu­vo iš­kas­tas uni­ka­lus vi­kin­gų lai­ko­tar­pio ren­ti­nis šu­li­nys. „Jis yra VII-VIII am­žiaus, pa­ga­min­tas iš ąžuo­lo ir ber­žo me­die­nos. To šu­li­nio van­duo bu­vo nau­do­ja­mas ge­le­žies rū­dai plau­ti. Rū­dos čia ne­trū­ko, nes prieš tūks­tan­tį me­tų da­bar­ti­nė­se pie­vo­se bu­vo pel­ky­nai, ty­vu­lia­vo la­gū­ni­niai eže­riu­kai, te­kė­jo da­bar Smel­ta­le va­di­na­ma Žar­du­pė ir Kre­tai­nis. De­ja, ši ap­lin­ka jau ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­ki­tu­si“, - pa­sa­ko­jo I.Ma­siu­lie­nė.

VII-VIII a. šulinys.

Ji pri­dū­rė, kad vi­du­ram­žiais Klai­pė­dos pie­tuo­se sto­vė­jo ne tik Žar­dės, bet ir Lais­tų bei Gi­bi­šių pi­lys - sa­vo­tiš­kas tri­po­lis. „Tai bu­vo vi­du­ram­žių mies­tas, pre­ky­bos ir ama­tų cen­tras, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad ran­da­me la­bai daug dir­bi­nių iš Ro­mos im­pe­ri­jos, Skan­di­na­vi­jos. Ma­no­me, kad mū­sų dar lau­kia ir di­džio­ji in­tri­ga: su­ras­ti vi­kin­gų uos­tą prie Smel­ta­lės upės. Toks ti­krai ten bu­vo, nes esa­me ap­ti­kę lai­vų knie­džių“, - min­ti­mis da­li­jo­si dr. J.Ge­nys.

Ar­cheo­lo­gai se­no­vės gy­ven­vie­tė­se ne­to­li Žar­dės pi­lia­kal­nio yra ap­ti­kę daug ge­le­žies ly­dy­mo kros­ne­lių, va­di­na­mų rud­ne­lė­mis, pėd­sa­kų. At­li­kus vie­nos rud­ne­lės ra­dioak­ty­vio­sios ang­lies ty­ri­mus pa­aiš­kė­jo, kad pro­tė­viai ge­le­žį pa­si­ga­min­ti iš pel­kių rū­dos mo­kė­jo V-II am­žiu­je prieš Kris­tų.

Ap­tik­ta ir gin­ta­ro ža­lia­vos, ak­me­nų rū­dai smul­kin­ti, ga­ląs­tu­vų, ge­le­ži­nio kal­vio kū­jo da­lis, net XIV am­žiaus si­dab­ri­nio pi­ni­go, va­di­na­mo il­guo­ju, frag­men­tas.

„Žar­dės, Lais­tų pi­lia­kal­niai ir gy­ven­vie­čių ap­link juos komp­lek­sas dar sle­pia dau­gy­bę ne­atras­tų lo­bių ir ne­at­vers­tų kur­šiš­kos Klai­pė­dos is­to­ri­jos pus­la­pių. Rei­kia pa­žin­ti ne tik Or­di­no įkur­to mies­to - Klai­pė­dos - is­to­ri­ją, bet ir bal­tiš­ką­ją jo prieš­is­to­rę“, - ak­cen­ta­vo MLIM di­rek­to­rius J.Ge­nys.