Apie tai trečiadienį uostamiestyje buvo diskutuojama specialiai sudarytoje darbo grupėje. Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, dar kartą pasidžiaugta, kad projektas visgi sulaukė valstybės pripažinimo. Tačiau dabar laukia kitos svarbios užduotys.
"Pasidžiaugėme, kad pagaliau turime svarbų dokumentą - Seimo nutarimą dėl sprendimo pripažinti bažnyčią Lietuvai svarbiu objektu. Dėliojomės, kokius darbus turime padaryti. Pirmas darbas - pradėti archeologinius tyrimus. Be jų jokie statybos, projektavimo darbai nėra daromi. Pasikalbėjome ir su archeologais.
Savivaldybė biudžete tam numatė 20 tūkstančių eurų, liuteronų bendruomenė - tiek pat. Bet pinigų nepakaks - reikės bent 3-4 kartus daugiau. Galvojome apie tai, kaip pritraukti investuotojų", - "Vakarų ekspresui" sakė mero pavaduotojas.
Pasak jo, prisidėti prie bažnyčios atkūrimo bus kviečiamos ir pasaulio bendruomenės. Tačiau, mero teigimu, žinia turi būti ištransliuota tinkamai.
"Viskas turi būti logiška ir suprantama. Pagalvojome ir apie tinkamo finansavimo patikros modelio sukūrimą ir priežiūrą. Tai liuteronų projektas, ne Savivaldybės. Labai svarbu, kaip bus renkamos, skaidriai apskaitomos ir panaudojamos lėšos.
Savivaldybė yra sudariusi darbo grupę, kurioje dirbame. Ketiname ir administracijoje sudaryti projektų valdymo grupę su priežiūros grupe. Iš savo pusės padarysime viską, kad priežiūra būtų maksimali", - tikino A. Cesiulis.
Skaičiuojama, kad bažnyčios atstatymas gali kainuoti apie 16,8 mln. eurų. Tarp galimų finansavimo šaltinių - Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir kiti.
Rašyti komentarą