Prokuratūra papildomai aiškinsis, kas skleidžia smarvę

„Papildomai kreipsis į atsakingas institucijas, siekdama gauti duomenų, kurių, teismo manymu, priimant sprendimą galimai trūko“, –  BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

„Prokuratūra pripažįsta ir sutinka, kad problema egzistuoja“, – pridūrė ji.

Dėl nemalonių kvapų skundus prokuratūrai praėjusiais metais pateikė Klaipėdos meras ir gyventojai, tačiau prokuratūra nesutiko pradėti viešojo gynimo priemonių.

Po atsisakymo ginti viešąjį interesą Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teismą, šis panaikino prokuratūros sprendimą nepradėti procedūros.

Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi plačius įgaliojimus, kurie neapsiriboja vien kreipimusi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju veiksmų nebuvo imtasi.

Apylinkės teismo sprendimą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs prokuratūros skundą.

Jis konstatavo, kad tiriant pareiškėjo pateiktą skundą iš esmės tirtos tik tos įmonės, kurios į aplinką skleidžia kvapus, tai yra bendrovės „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, „Branda LT“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“, „Toksika“.

„Kaip matyti iš ginčijamo prokuroro nutarimo, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės (...) yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog bendrovė „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija viršijo higienos normas.

„Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ taip pat yra padariusi pažeidimų“, – rašoma teismo nutartyje. 

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Toksika“ turėjo pavojingų cheminių medžiagų, bet nesilaikė atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento reikalavimų. Pažymėta, kad kai kurių atliekų likučiai iki 19,56 karto viršijo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Teismo teigimu, keltas klausimas dėl bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudojamų ventilių skleidžiamų garų, kurie galbūt neinventorizuoti, tačiau šios aplinkybės netirtos ir dėl jų nebuvo padarytos aiškios išvados, ar nustatyti pažeidimai galėjo būti blogo kvapo Klaipėdoje priežastis.

„Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas, yra pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo“, – nutarė teismas. 

Klaipėdos miesto savivaldybė pabrėžia, kad prokuratūra turi įsitraukti sprendžiant nemalonių kvapų problemą pietinėje miesto dalyje.

„Esu įsitikinęs, kad tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato, todėl dar kartą pabrėžiu, kad prokuratūros prisijungimas prie šio proceso yra svarbus ir reikalingas“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas. 

Kreipdamasis į prokuratūra V. Grubliauskas akcentavo, kad dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, už miesto savivaldybės kompetencijos ribų.

„Be to, kontroliuojančios institucijos nėra pavaldžios Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau visas pasekmių spektras tenka
būtent klaipėdiečiams“, – rašoma pranešime.