Prievolė valyti kiemus: teismai nepadėtų?

Vis dėlto atrodo, kad su kritika anonimai pavėlavo - dar prieš dvejus metus analogiškos taisyklės buvo priimtos Kaune, o jas nesėkmingai apskundus teismams buvo sukurtas teisinis precedentas.

Remiasi įstatymais

"Vakarų ekspreso" redakcija sulaukė dviejų laiškų su 16 puslapių teisine kalba surašyto teksto. Jo esmė - teiginys, kad miesto Taryba, patvirtindama naujas Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles, nusižengė įstatymams.

Teigiama, kad įvairūs teisės aktai nenumato "bendrojo naudojimo objektų valdytojui pareigos tvarkyti ir prižiūrėti ne įstatymų tvarka priskirtos teritorijos. Be to, priduriama, esą "Savivaldybė jai priklausančią vykdyti pareigą ir tenkančią atsakomybę perkelia kitiems asmenims, taip neteisėtai eliminuodama savo atsakomybę".

Rašto autoriai siūlo miesto Tarybai svarstyti minėtų taisyklių punktų, nurodančių, kad gyventojai aplinką turi tvarkyti patys, įskaitant ir pareigą valyti tvarkomoje teritorijoje esančių atliekų konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, pakeitimo ar panaikinimo klausimus.

"Pavėlavo pustrečių metų"

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tik iš dienraščio gavo tokį kreipimąsi. Jis komentavo, kad tokį laišką iš dalies būtų galima vertinti kaip peticiją, tačiau šis neatitinka peticijoms keliamų reikalavimų, nes yra anonimiškas.

"Raštas surašytas teisininko, su teisine motyvacija. Ji mums yra žinoma, nes ji galiojo tam tikrą laiką iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjusio ginčą tarp Kauno savivaldybės ir Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje, sprendimo, priimto 2013 metų balandį. Iki tol galiojo praktika, kad pavesti gyventojams valyti ir tvarkyti daugiabučių namų kiemus galima tik tuo atveju, jeigu šitiems daugiabučiams namams yra suformuoti sklypai. Tai reiškia, jie yra suplanuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Buvo laikomasi šitos praktikos, tačiau po minėtos nutarties praktika pasikeitė iš esmės. Buvo sukurtas naujas precedentas, pagal kurį priskirti pareigą valyti daugiabučių namų kiemus gyventojams galima ir tuo atveju, jei sklypai nesuformuoti", - aiškino A. Kačalinas.

Anot jo, rašto autoriai turi suprasti, kad teisė nėra tik teisės aktai, bet ir teismų praktika, ir apskritai teisės papročiai.

"Mes turime šalia teisės aktų ir išaiškinimą, kaip jie veikia. Po šito Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Klaipėdos savivaldybėje prasidėjo diskusijos, ar nereikėtų panašiai kaip Kaunui vadovautis teismų išaiškinimais ir nustatyti pareigą valyti kiemus ne tik sklypų nuomininkams arba savininkams, bet ir daugiabučių namų, prie kurių nesuformuoti sklypai, gyventojams", - pasakojo A. Kačalinas.

Vėliau, pasak jo, buvo priimtas politinis sprendimas, o pagrindinis motyvas buvo gyventojų lygybės principas.

"Įsivaizduokite - iki šiol buvo tokia situacija: daugiabutis - tai tris ir daugiau butų turintis namas. Savivaldybė su savo pinigais ateina į jo kiemą, sutvarko, išvalo, nuvalo sniegą ir taip toliau. O jei yra dvibutis namas, jie viską turi darytis patys. Ar tai nėra lygiateisiškumo principo pažeidimas?" - sakė A. Kačalinas.

Pasak jo, žiūrėti reikia ne tik į įstatymo raidę, bet ir jo dvasią.

"Gyventojai visuomet buvo skatinami tapti tikrais sklypų savininkais. Reglamentavimas šiuo metu yra toks, kad Savivaldybė priverstinai to padaryti negali, reikia pačių gyventojų valios ir noro. Ir jei tik tas noras atsiras, visos institucijos dės pastangas, kad gyventojai taptų sklypų nuomininkais arba savininkais. Dabar visi gyventojai atsiduria lygiavertėse situacijose ir aktyvūs gyventojai, kurie norės tvarkytis, nebus nuskriausti finansiškai. Tai - ekonominis skatinimo veiksnys tvarkytis sklypus ir tapti visaverčiais jų savininkais, nes dabar jie yra tik naudotojai", - aiškino A. Kačalinas.

Pokalbininkas nesutinka, kad taip įvedami nauji mokesčiai. Esą gyventojai moka už paslaugą, kaip ir už televiziją ar internetą.

"Laisvu noru susimoka už valymą arba valo patys, pasirenka, kaip intensyviai valyti, kuo valyti. Kiek gyventojai norės tos paslaugos, tiek ir įsigis. Mūsų siekiamybė - kad gyventojai galėtų kontroliuoti tiek paslaugos turinį, tiek kainą. Tai - ne mokestis, o teisė pasirinkti paslaugą, jos apimtį, kokybę", - tvirtino teisininkas.

Nukopijavo formuluotes

Tokius pat du anoniminius laiškus su tokiu pačiu tekstu gavo ir Vyriausybės atstovė Klaipėdoje Daiva Kerekeš. Ji "Vakarų ekspresui" taip pat nurodė, kad išdėstyti argumentai nėra teisingi.

"Teismas analogišką situaciją jau nagrinėjo Kaune ir pažeidimų neįžvelgė. Ta praktika vadovaudamasi ir Klaipėdos savivaldybė priėmė sprendimą. Tas Tarybos sprendimas buvo analizuojamas prieš jį priimant, į mūsų pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, o daugiau pastabų neturėjome", - sakė D. Kerekeš.

Anot jos, į visus rašte keliamus klausimus teismas jau yra atsakęs.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".