Politikai išsigando alkoholiu patvinsiančios Klaipėdos

Klausimą Tarybai pristačiusi Savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos vedėja Jolanta Uptienė tvirtino, jog draudimo alkoholiu prekiauti ne arčiau nei 50 metrų nuo švietimo, religinių ir kitų įstaigų Savivaldybės taisyklėse nebelieka dėl pasikeitusių įstatymų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog 2015 m. lapkritį įsigaliojus pakeistam Alkoholio kontrolės įstatymui Taryba dėl apribojimo privalės spręsti kiekvienu atveju atskirai ir tik gavusi rašytinį draudimo norinčios įstaigos prašymą.

Apie valandą trukusioje diskusijoje išsiskyrė net pačių valdančiųjų nuomonė - vieni buvo už tai, kad pati įstaiga atsiradus problemai kreiptųsi dėl draudimo prekiauti alkoholiu zonos nustatymo, tačiau kiti įžvelgė riziką, kad alkoholis uostamiestyje pradės lietis laisvai, ir net pastebėjo galimų korupcijos atsiradimo apraiškų.

KORUPCIJA. Politikai baiminasi, jog perdavus laisvę dėl draudimo prekiauti alkoholiu zonos nustatymo pačių įstaigų vadovams (nors tokį jų prašymą turės palaiminti pati Taryba) atsiras korupcijos apraiškų. Sauliaus VENCKAUS ("Respublika") nuotr.

Pavyzdžiui, vicemeras Artūras Šulcas kolegas tikino, kad iš centrinės valdžios nuleisti reikalavimai keisti miesto taisykles mažina savivaldybių ir bendruomenių galimybes pačioms apsispręsti, kur ir kokiu laiku galima prekiauti alkoholiu.

"Pasiūliau protokolinį pavedimą, kad administracija parengtų Tarybos kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę ir prezidentę, kuriame būtų atkreipiamas žmonių dėmesys į teisę patiems apsispręsti, kokiame kaime ar gatvėje, kuo ir kaip galima prekiauti. Leiskime patiems žmonėms spręsti, ko jie nori", - sakė vicemeras.

Opozicijos atstovė Nina Puteikienė tvirtino, jog įstatymas pakeistas būtent dėl noro sugriežtinti alkoholio pardavimą.

"Nepritariu vicemero interpretacijai, kadangi bendruomenėms ir organizacijoms kaip tik suteikiama teisė spręsti. Anksčiau buvo draudžiama 50 metrų, o dabar įstatymas leidžia uždrausti prekiauti 100 ar net 200 metrų nuo įstaigos teritorijos", - sakė politikė.

Vygantas Vareikis prisidėjo prie vicemero ir mąstė, jog situacija taps dar blogesnė, kadangi kiekvienai įstaigai teks rašinėti atskirus prašymus. Jis ragino balsuoti prieš tokį pakeitimą, nors tikino suprantąs tokio siūlymo pasekmes.

Vyriausybės atstovo tarnyba pabrėžė, jog nepakeitus Savivaldybės teisės akto greičiausiai būtų kreipiamasi į teismą ir tokiu keliu įstatymui prieštaraujantis Savivaldybės dokumentas vis tiek būtų pakeistas.

"Reikia vertinti plačiau - jei seniau buvo konkretus atstumas, tai šiuo atveju leidžiama nustatyti didesnę ribą. Tai, manyčiau, duoda daugiau galimybių pačiai įstaigai nustatyti, kaip reikėtų pasielgti. Jei priimame šį sprendimą, įpareigočiau visus vadovus privalomai pateikti, kokiais atstumais jie norėtų (neleisti prekiauti alkoholiu. - Autor. past.), ir tada galutinį sprendimą priimtų Taryba", - pridūrė administracijos direktorius Saulius Budinas.

Ginčai virė ne tik tarp opozicijos ir valdančiųjų, bet ir tarp pastarųjų. Nesugebėję rasti bendro sutarimo šie paprašė pertraukos pasitarti. Panašu, kad bendro sutarimo nepavyko rasti ir už uždarų durų, kadangi valdantiesiems palikta teisė asmeniškai nuspręsti dėl balsavimo.

"Malonu, kad suprantama, jog alkoholis laisvai lietis negali ir frakcija pasitarusi mato galimybę didesnei korupcijai dėl suteikiamos iniciatyvos spręsti vienam asmeniui. Pavyzdžiui, jei ligoninė paprašytų uždrausti prekiauti 300 metrų spinduliu, nukentėtų aplink esantys prekybos centrai. O jei kokia įstaiga senamiestyje paprašytų kilometro zonos dėl kokio nors konkurencijos argumento, įsivaizduokime, kokios būtų pasekmės", - gąsdinosi vicemeras A. Šulcas.

Visgi 15 politikų pritarus, 8 pasipriešinus, o 6 susilaikius sprendimas panaikinti 50 metrų zoną buvo priimtas. Žadama, jog įstaigoms bus dar kartą išsiuntinėtas siūlymas prašyti nustatyti draudimo zoną. Anksčiau tokį norą tebuvo pareiškęs vienas darželis-lopšelis, nors apie pasikeitimus žinoma jau kelis mėnesius.