Vakar į uostamiesčio policiją sukviesti įvairių valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai iš arčiau susipažino su policijos veidą keičiančia reforma.
Į Klaipėdą atvykęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris aiškino, jog nuo 2008 metų policijai skirtų pinigų dalis iš biudžeto yra sumažėjusi ir iki šiol nėra pasiekusi 2008-ųjų lygio. Palyginimui, 2008 m. policijai buvo skiriama apie 230 mln. eurų, šiemet - 209 mln. eurų, tad būtina ieškoti būdų, kur pasispausti.
Policija pakeis veidą
"Daug papildomų pinigų nėra ir, ko gero, nebus. Dabar 83 proc. lėšų išleidžiama atlyginimams, o liekantys 17 proc. skiriami pastatų išlaikymui, pareigūnų aprangai, automobiliams, ekipuotei ir taip toliau. Su tokiomis proporcijomis policija bankrutuoja, ir tai realybė, tad jei nekeisime ir kitur nenukreipsime šių proporcijų, turėsime labai liūdnas perspektyvas", - tikino E. Šileris.
Pagrindinis reformos tikslas - kuo daugiau pareigūnų iškrapštyti iš kabinetų į gatves. Pats E. Šileris pripažįsta, jog daugelis neseniai įvykusių tragiškų istorijų, kai vaikai atsiduria šuliniuose, išvaromi iš namų ir panašiai, įvyksta tik dėl to, jog policija laiku nesureaguoja ir nespėja atvykti.
Kad reforma šioje srityje duoda rezultatų, įrodo statistika - seniau nutikdavo taip, jog rajone budėdavo vienas ekipažas, o visoje Lietuvoje - tik 60 galinčių reaguoti ekipažų. Dabar jų padaugėję trigubai, o kitais metais jų skaičių norima didinti iki 500.
Reformą turi paliesti ir kitas sritis - jungiamos rajonuose esančios viešosios ir kriminalinės policijos, norima iki minimumo sumažinti biurokratiją ją iškeliant į internetą, modernizuoti ir atsisakyti dešimčių pasenusių pastatų, kelti atlyginimus ir taip atvilioti išsilavinusių žmonių.
Įvertino juodkrantiškiai
Reforma spėjo paliesti aplinkinius rajonus, tarp kurių - ir Neringos policijos komisariatas. Jo viršininkas Algirdas Budginas sakė, jog anksčiau 8 žmonės dirbo Kriminalinėje ir 18 - Viešojoje policijoje. Sujungus poskyrius ir atsisakius jų viršininkų darbui dabar tiesiogiai vadovauja pats viršininkas, liko 11 pareigybių su 2 nuotolinėmis darbo vietomis.
"Dabar po 17 val. komisariato durys būna užrakintos. Prie jų yra greito iškvietimo įrenginys ir informacija, kaip susisiekti su ekipažu. Siekiame plėsti vaizdo kamerų tinklą, nes iš praktikos matome, jog stebimose vietose neteisėtų veiksmų pasitaiko mažiau", - sakė A. Budginas.
Jis pripažino, jog didelių pasikeitimų reforma neįnešė - ir anksčiau patruliai pasitelkdavo kriminalistus, mat patrulių nepakakdavo. Dabar prie Kriminalinės policijos darbuotojų prisijungia iš Klaipėdos atsiunčiami patruliai, tad sykiu iki minimumo sumažinama ir korupcijos galimybė, o atsisakius nuolatinio budėjimo Alksnynės poste buvo sudarytas papildomas ekipažas, kuris bazuojasi šalia Juodkrantės.
"Pagerėjo reagavimas į iškvietimus, patruliavimas. Žmonės patenkinti, jog atvykęs kriminalistas gali atlikti ikiteisminį tyrimą, o patrulis įforminti tam tikrus pažeidimų dokumentus. Tą girdime ir iš atsiliepimų - pavyzdžiui, juodkrantiškiai sako, jog niekuomet prie savo namo policijos automobilio nėra matę, o dabar kasdien bent porą kartų pravažiuoja", - sakė A. Budginas.
Reforma Klaipėdoje - kitąmet
Kada policijos reforma palies uostamiestį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) viršininkas Alfonsas Motuzas atsakyti negalėjo, mat savo veiksmus reikia derinti su kitų apskričių policijos komisariatais. Esą modelis, kaip tai atrodys, greičiausiai bus pasiūlytas kovą, o vasarą prasidės ir struktūriniai pakeitimai.
Šiuo metu KAVPK dirba 400 pareigūnų, tačiau A. Motuzas dar negalėjo atsakyti, kiek iš jų išjudės į gatves. Visgi apskrityje pokyčiai jaučiasi - iš apylinkės inspektorių sudarytų ekipažų pastaruoju metu yra padvigubėję, į gatves mieste vyksta ne tik patrulių rinktinės ir Kelių policijos pareigūnai, bet ir nusikalstamų veiklų registracijos padalinys bei apylinkės inspektoriai.
"Šiandien visi apskrities rajonai pradeda arba jau yra pradėję dirbti pagal naują sistemą. Klaipėdos rajone pagal naują modelį pradėta dirbti pirmadienį, kitą savaitę perėjimą pradės Plungė", - sakė A. Motuzas.
Visgi susirinkusieji išbėrė daug abejonių. Štai teismų ir prokuratūros atstovai skundėsi prasta ikiteisminių tyrimų kokybe ir greičiu, baimintasi, jog tyrėjus išvarius į gatves šis darbas dar labiau sulėtės. E. Šileris pripažino, jog tai neišvengiama, tačiau šią situaciją norima spręsti atsisakant nereikalingų procedūrų ir popierių, procesus perkelti į internetą.
Neretam svečiui kilo klausimų, kas dirbs su jaunimu ir panašiai. Šias funkcijas turėtų perimti specialieji bendruomenių pareigūnai, kurių jau kitąmet turėtų būti dvigubai daugiau nei pernai.

Rašyti komentarą