Po gyventojų skundų - vizitas į prieglaudą

Triukšmas Klaipėdoje kilo šiai bendrovei laimėjus Klaipėdos miesto gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų teikimo konkursą. Konkurse dalyvavo du dalyviai - pastaruosius trejus metus gyvūnais besirūpinusi VšĮ "Būk mano draugas" ir UAB "Nuaras". "Būk mano draugas" paslaugas siūlėsi teikti už 117 528 eurus, o "Nuaras" - už 79 908 eurus. Laimėtojas buvo renkamas pagal mažiausią pasiūlytą kainą, tad juo buvo pripažintas "Nuaras".

Kaltinimus atmeta

"Nuaro" padalinio Klaipėdos rajone - Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro - administratorės Gintarės Liutkuvienės teigimu, yra grupė žmonių, kuri nuolat stebi darbą per tvorą, filmuoja, esą net persekioja tiek realybėje, tiek socialiniuose tinkluose.

Pašnekovė tikino, kad darbuotojai kaltinami įvairiausiais dalykais, bet dažniausiai - gyvūnų užmigdymu. G. Liutkuvienė teigė, kad pernai buvo eutanazuoti 82 gyvūnai iš beveik 700 čia patekusiųjų. Pasak pašnekovės, dažniausiai užmigdomi tie gyvūnai, kurie serga nepagydomomis ligomis ar yra patyrę itin sunkias, nepagydomas traumas. Kitais, anot jos, rūpinamasi ir ieškoma namų.

SKAIČIAI. Šiuo metu "Nuaro" prieglaudoje globojama 115 šunų ir 48 katės, dirba 3 darbuotojai, yra ir savanorių. Teigiama, kad artimiausiu metu teritorijoje bus įrengta daugiau voljerų šunims ir vietos Klaipėdos mieste rastiems benamiams gyvūnams tikrai nepritrūks. Eimanto Chachlovo nuotr.

G. Liutkuvienė sakė, kad stengiamasi dirbti gyvūnų labui, ir svarstė, jog kaltinimais galbūt švaistosi konkurenciją jaučiantys asmenys. Yra ir asmenų, kurių į "Nuaro" teritoriją nenorima įsileisti. Trys tokie žmonės vakar mero vizito metu liko stovėti už prieglaudos vartų.

"Turi įmonė savo vidaus taisykles, žinome tuos žmones ir nenorime jų čia matyti, nes jie tikrai neatvažiuoja padėti, paremti, o pakenkti. Vaikščiojama, filmuojama, fotografuojama pro grotas, bandoma kažką surasti, nufilmuoti. Visa tai tie patys žmonės skelbia viešoje erdvėje", - aiškino G. Liutkuvienė.

Jai antrinusi viena prieglaudos darbuotoja sakė, kad yra buvę atvejų, kai nufilmuojamas tuščias dubenėlis ir aiškinama, kad šunys esą neėdę, nors yra nustatytas konkretus šėrimo laikas.

Visuomenininkai savo ruožtu pageidauja, jog "Nuaras" įsileistų gyvūnų globos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus - kad būtų įsitikinama, jog užtikrinama gyvūnų gerovė. Išgirdusi tokią idėją G. Liutkuvienė teigė, kad jei tokie asmenys atvyks geranoriškai, nesistengs ieškoti kokių nors kabliukų, bet sieks padėti rūpintis gyvūnais, problemų esą tikrai nekils. Tačiau, pasak pašnekovės, jei bus tiesiog kabinėjamasi prie įstaigos darbo, tokie žmonės yra nepageidaujami.

Prieglaudos darbuotoja Eglė Mulevičiūtė stebėjosi kalbomis, kad gyvūnams yra blogos sąlygos. Pasak jos, blogai besijaučiantys gyvūnai kelia triukšmą, o prieglaudoje tuo metu, kai aplink nevaikšto svetimi žmonės, tvyro tyla, tad esą galima spręsti, kad problemų nėra.

Kontroliuos veiklą

Apžiūrėjęs "Nuaro" teritoriją meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad vertino esamą infrastruktūrą, ir teigė besitikintis, kad nėra nieko nuslėpto ar nutylėto.

Jis žadėjo prieglaudą dar aplankyti ir neįspėjęs iš anksto, kad pamatytų, kaip įprastai dirbama.

Pasak V. Grubliausko, siekiant išvengti situacijos interpretacijų ir dviprasmiškų vertinimų, Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento specialistams patikima pareiga nuolat objektyviai stebėti ir kontroliuoti "Nuaro" darbą - "kad būtų visiems ramu, jog paslauga teikiama humaniškai, pagal sutarties sąlygas".

"Kuo daugiau bus aiškumo, viešumo, kuo bus daugiau aiškinama, rodoma, įtikinama, tuo mažiau vietos liks interpretacijoms. Tai, ką mačiau, atrodo humaniškai, civilizuotai. Labai norėčiau tikėti, kad taip yra ir mums nesant, kad taip yra visą laiką", - kalbėjo V. Grubliauskas.

Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda priminė, kad sutartis su "Nuaru" sudaryta trejiems metams už beveik 80 tūkst. eurų. Įstaigos darbuotojai įpareigoti sugauti, atvežti gyvūnus į prieglaudą, priimti juos iš atvežusiųjų, prižiūrėti, gydyti.

Praėjusiais metais, L. Dūdos duomenimis, Klaipėdos mieste per dieną vidutiniškai būdavo pranešama apie 3-4 benamius gyvūnus.

Kviečia vienytis

Pasak G. Liutkuvienės, 2014 m. "Nuaras" padovanojo 401 gyvūną, 49 sugrąžino šeimininkams, 2015 m. - atitinkamai 367 ir 48 gyvūnus. Šiuo metu "Nuaro" prieglaudoje globojama 115 šunų ir 48 katės, dirba 3 darbuotojai, yra ir savanorių. Įstaigos administratorė sakė, kad artimiausiu metu teritorijoje bus įrengta daugiau voljerų šunims ir vietos tikrai nepritrūks.

Darbuotojos žurnalistams perdavė "Nuaro" direktorės Jurgitos Gustaitienės pasirašytą laišką. Jame visos Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyvūnų globos organizacijos kviečiamos bendradarbiauti.

"Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone veikia 3 gyvūnų prieglaudos - "Linksmosios pėdutės", "Būk mano draugas" ir "Nuaras" kartu su Gyvūnų globėjų asociacija. Tačiau jų nepakanka, kad būtų suteikta globa visiems gyvūnams, kuriems jos reikia, nes beglobių gyvūnų yra perteklius. Tai ne "Nuaro", ne Klaipėdos, o visos Lietuvos problema, kurios sprendimui iki šiol nėra surasta efektyvių būdų, - rašoma J. Gustaitienės laiške. - Todėl dar skaudžiau, kai gyvūnų globėjai, idant vienytų jėgas gyvūnų labui ir ieškotų galimybių bendradarbiauti, laiką ir pinigus švaisto nesantaikos kurstymui viešuosiuose tinkluose, neigiamos visuomenės nuomonės formavimui prieš veiklos konkurentus, t. y. prieš mūsų įmonę. Nuoširdžiai kviečiu visas organizacijas bendradarbiauti, o konkuruoti tik gerinant gyvūnų globos sąlygas."