Po audros skaičiuojant virtusius medžius - kirtis medžių gynėjams

Po to, kai prieš kurį laiką Klaipėdoje pasigirdo kalbos apie pjauti planuojamus medžius, vadinamieji medžių gynėjai sukilo. Įtampa kone tvyrojo ore ir vasarį, kai akyli klaipėdiečiai pastebėjo Danės skvere, kuriame ruošiamasi atlikti rekonstrukciją, vykstantį medžių pjovimą. Tačiau po ketvirtadienio popietę prasidėjusios ir penktadienio naktį aprimusios audros "Laura" skaičiuojant uostamiestyje virtusius brandžius medžius netikėtai prasidėjo diskusija, ar išties reikia saugoti kiekvieną medį.

Medžių gynėjams - kritikos banga

„Pamąstymui iš Klaipėdos", - nuotraukų galerija, kurioje matyti vienas po kito uostamestyje virtę medžiai, „Facebook" pasidalijo Klaipėdos miesto Tarybos narys Audrius Petrošius.

„Nuotraukos po šios nakties Klaipėdoj tiems senų, sutriošusių, pavojų keliančių medžių saugotojams. Kitą kartą pamastykit 2 kartus prieš rėkaudami", - pasidalijęs politiko mintimis pareiškė vienas klaipėdietis.

Tuo metu „Vakarų ekspresui" A. Petrošius aiškino, nuotraukas publikavo norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį.

„Tiesiog noriu, kad žmonės pasižiūrėtų, kas tai yra. Štai Danės skvere kirtimo procesas baigėsi, bet medžiai lūžta toliau. Tai nereikėtų dalykų suabsoliutinti. Visi mes rūpinamės gamta, norime, kad tų medžių iškirstų būtų kuo mažiau, tačiau kažkuriai visuomenės grupei atrodo, kad jie geriau žino už specialistus ir nori tą gamtą saugoti. Mane tai truputį erzina", - pripažino jis.

A. Petrošius prisiminė ir Danės skvere įvykusį incidentą, kai kertant medžius kai kurie medžių gynėjai ėmė šokinėti per tvoras. 

„Žinau vieną dalyką - jeigu žmogus pažeidžia kito žmogaus teises, tai nereiškia, kad tas kitas žmogus prieš eidamas į teismą turi atsakyti tuo pačiu - darydamas pažeidimą", - kirtiką medžių gynėjams pažėrė politikas.

Pastatai griūti gali, medžiai - ne?

Tačiau į A. Petrošiaus įrašą sureagavusi uostamiesčio žurnalistė Agnė Bukartaitė turėjo kiek kitokią nuomonę.

„Audriau, bet tu gi supranti, kad per tokias audras stogai nulekia, skardos, net naujų namų. Lūžta medžiai, taip. Bet daugybė, kurių nelūžta. Sutarkime taip, kad ir namų negriausime ir medžių sveikų nekirsime, net jei jie per audrą kažką užgrius. Skirtingai nuo namų, medžiai miestui garantuoja gyvybę. Tai pažiūrėkime į situaciją iš kitos pusės, tų, kurių 32m/s neišvertė palikime ir mes, nes aikivaizdu - stiprūs", - rašė ji.

Dienraščiui „Vakarų ekspresas" asociacijos „Klaipėdos žalieji" pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė teigė esanti panašios nuomonės. Ji pridūrė nesuprantanti požiūrio, kodėl medžiai per audrą negali griūti, o jiems griūvant iškart kalbama apie jų išpjovimą. 

Liudvika Kuzminčiūtė | Jono VALAIČIO („Vakarų ekspreso") nuotr.

„Dabar pilnas miestas šiukšlių. Jeigu medžiai yra tinkamai prižiūrimi, nebūtų ir tokių vėjovartų. O juk jeigu yra milžiniška vėtra, tai viskas gali griūti, išskyrus medį?", - retoriškai klausė ji.

L. Kuzminčiūtė pasakojo penktadienio rytą sulaukusi ir skambučio - vienas visuomenės veikėjas jai esą pareiškė, kad brandūs medžiai lūžta, tad „štai pasižiūrėk". 

Tačiau, anot „Klaipėdos žaliųjų" pirmininkės, tokią padėtį, kad virsta tiek daug medžių, lemia prasta jų priežiūra.

„Vien nuo genėjimo kiek medžių miršta!", - stebėjosi ji. 

Kaltina neprofesionalumu

Tuo metu Klaipėdos miesto Tarybos narė Nina Puteikienė „Vakarų ekspresui" dėstė sutinkanti su nuomone, kad daugybė medžių audrų metu griūva dėl esą nemokšiškos jų priežiūros.

Nina Puteikienė | Egidijaus JANKAUSKO („Vakarų ekspreso") nuotr.

„Viena priežasčių, kad medžiai audros metu lūžta, yra jų nepriežiūra. Jie sužalojami. Mes ir dabar matome, ir anksčiau taip buvo, kad išpjaunamas pagrindinis jų stiebas, medis virsta", - sakė ji. 

N. Puteikienė teigė, kad Klaipėdai reikėtų pasistemti gerosios užsienio šalių patirties kaip tinkamai prižiūrėti medžius. 

Be to, ji atkreipė dėmesį į vieną problemą.

„Dažnai architektai nupaišo vaizdelį, kad yra nupjaunami seni medžiai ir pasodinami nauji. Yra imamas švarus baltas lapas, ant jo kažkas piešiama. Tačiau profesionalumas yra sugebėti įkomponuoti ar paminklą, ar statinį į jau egzistuojantį gamtinį kontekstą", - kalbėjo ji.