Planuoja Skulptūrų parko pertvarką

Architektai siūlo Savivaldybei sutvarkyti Skulptūrų parko želdynus, atnaujinti takus, pakoreguoti jų sistemą, įrengti apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes ir kitą infrastruktūrą.

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Karina Jakienė teigė, jog tarp pastebimesnių darbų bus parko aptvėrimas dekoratyvine tvorele prie S. Daukanto ir Trilapio gatvių - kad būtų lengviau suvokti parko ribas ir kad nekiltų pavojaus parke bėgiojantiems vaikams. Pastariesiems žadama praplėsti parke jau esančią žaidimų aikštelę, taip pat planuojama įrengti vietą paviljonui, kuriame būtų galima prekiauti gaiviaisiais gėrimais, užkandžiais.

"Žiūrint iš Liepų gatvės planuojama atkurti dalį istorinių kapinių vartų, taip pat atkurti pagrindinį kapinių taką, kuris ėjo nuo Liepų iki Daukanto gatvės", - pasakojo K. Jakienė.

Taip pat šiek tiek keisis ir takų vinguriavimo kryptis. Visi jie bus atnaujinti - pašalintas senas asfaltas ir paklotos naujos trinkelės. K. Jakienė neslepia, jog greičiausiai teks atsisakyti nedidelės dalies parke esančių medžių, tačiau atitinkamose vietose planuojami nauji želdiniai.

Visgi šiemet pinigai Skulptūrų parko remontui dar nenumatyti. Anot Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, siūlomą techninį projektą dar reikia apsvarstyti ir patvirtinti. Jei politikai apsispręstų, įmanoma, jog kitąmet gali būti pradėtas pirmasis Skulptūrų parko tvarkybos etapas.

ATKURS. Planuojama atkurti dalį istorinių kapinių vartų, taip pat atkurti pagrindinį kapinių taką, kuris ėjo nuo Liepų iki Daukanto gatvės. Nuotraukoje - senieji kapinių vartai apie 1937-1940 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pateikia informaciją, kad kapinės dabartinio parko vietoje buvo įšventintos 1820 m. sausio 7 d. Tačiau dar 1762 m. miesto plane prie dabartinių Liepų ir Trilapio buvo pažymėtos nedidelės kapinaitės. Jose per Septynerių metų karą (1756-1763) čia buvo laidojami rusų kareiviai, belaisviai vokiečiai, saugoti pilyje ir nuo dėmėtosios šiltinės mirdavę šimtais.

XIX a. pr. šiose kapinėse čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji. 1856 m. buvo minima, kad sklypas buvo beveik užlaidotas, bet Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą antriniam laidojimui - čia piltos kaip balastas laivais į Klaipėdą atgabentos žemės. XX a. pr. kapinės buvo praplėstos, jos tapo "L" raidės plano.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Iki pat kapinių uždarymo 1959 m. sausį lietuvius ir rusus čia laidodavo palei Trilapio gatvę.

1970-1977 m. čia buvo įsteigtas Skulptūrų parkas. Į kitas kapines perkelta buvo tik maža dalis palaikų. Skaičiuojama, kad nuo 1851 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių. 1983 m. balandį ar gegužę buvo liepta galutinai likviduoti visas metalo tvoreles, betono laiptelius ir sulyginti su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietas.